Kodėl šiandien visuomenei ir organizacijoms reikia ne tik kvalifikuotų darbuotojų, bet ir sąmoningų, atsakingų bei dorų žmonių?

Problema, kurios neišspręsime vien diplomais

Daugelis darbdavių skundžiasi, kad trūksta kompetentingų darbuotojų. Tačiau ar kada nors rimtai susimąstėme, ką iš tikrųjų reiškia būti kompetentingam?

Ar kompetentingas yra žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą? O gal tas, kuris turi ilgametę darbo patirtį? Gal tas, kuris greitai atlieka užduotis ir pasiekia nustatytus rezultatus?

Visa tai gali būti svarbu. Tačiau nė vienas iš šių požymių savaime neįrodo, kad žmogus yra visapusiškai kompetentingas.

Žmogus gali turėti diplomą, bet nesugebėti savarankiškai spręsti problemų. Gali puikiai atlikti jam pavestas užduotis, bet nepastebėti, kad pats darbo procesas yra neefektyvus. Gali siekti gerų rezultatų, bet neatsižvelgti į kolegų interesus ar savo sprendimų pasekmes.

Dar blogiau, kai žmogus puikiai žino, kaip pasiekti savo tikslą, tačiau nesvarsto, ar pasirinktas tikslas yra vertingas, o priemonės – teisingos.

Todėl kyla esminis klausimas:

Ar mums reikia darbuotojų, kurie tik moka atlikti darbą, ar žmonių, kurie supranta, ką verta daryti, kaip tai daryti ir kodėl tai svarbu?

Manau, kad šis klausimas turėtų tapti vienu svarbiausių šiuolaikinės švietimo sistemos, profesinio rengimo ir kiekvienos organizacijos veiklos klausimų.

Europos Sąjungos institucijų duomenys rodo, kad darbuotojų ir įgūdžių trūkumas yra reali, daugelyje sektorių juntama problema. 2026 m. paskelbtoje Europos darbo institucijos ataskaitoje analizuojamas darbuotojų trūkumas ir perteklius Europos darbo rinkose, pabrėžiant demografinių pokyčių, įgūdžių neatitikties ir darbo sąlygų reikšmę. Lietuvoje taip pat numatomi sunkumai ieškant darbuotojų tam tikrose aukštos kvalifikacijos ir kvalifikuoto rankų darbo srityse. Employment, Social Affairs and Inclusion

Tačiau vien darbuotojų skaičiaus didinimo nepakanka. Reikia ugdyti žmones, kurie gebėtų savo žinias ir įgūdžius panaudoti prasmingai.

Taigi kompetentingumas apima tris gebėjimus:

1. ŽINOTI, KAIP DARYTI – turėti reikiamų žinių ir įgūdžių.
2. SUPRASTI, KĄ VERTA DARYTI – gebėti įvertinti veiksmų vertę ir pasekmes.
3. NUSPRĘSTI, KĄ DARYTI PIRMIAUSIAI – atskirti svarbiausius darbus nuo antraeilių ir tinkamai paskirstyti savo laiką bei pastangas.

Trečiasis gebėjimas ypač svarbus vadovams, specialistams ir visiems, kurie priima sprendimus.

Jis taip pat tiesiogiai siejasi su mūsų ankstesniais straipsniais apie sąmoningumą. Juk žmogus gali daug dirbti, būti užsiėmęs visą dieną, bet taip ir nepadaryti to, kas iš tikrųjų svarbiausia. Įsivaizduokime darbuotoją, kuris turi dešimt užduočių. Jis gali puikiai mokėti atlikti visas dešimt, tačiau jeigu pirmiausia imsis nesvarbiausios, o svarbiausią paliks pabaigai, jo darbo rezultatas gali būti prastas.

Užimtumas dar nėra kompetentingumas. O gebėjimas atskirti svarbiausia nuo antraeilio – viena iš esminių kompetentingo žmogaus savybių.

Tai kelia klausimą, kurį verta užduoti kiekvienam darbuotojui, vadovui ir mokytojui:

„Ar aš šiandien darau tai, ką moku, ar pirmiausia darau tai, ką iš tikrųjų svarbiausia padaryti?“

1. Ką iš tikrųjų reiškia žodis „kompetentingumas“?

Norėdami suprasti sąvoką, galime pažvelgti į jos kilmę.

Žodis kompetentingumas yra tarptautinės kilmės. Jis siejamas su lotyniškais žodžiais competentia ir competere, reiškiančiais atitikimą, tinkamumą ar derėjimą.

Šiuolaikinėje profesinėje kalboje kompetentingumas paprastai siejamas su žiniomis, įgūdžiais ir gebėjimu tinkamai atlikti konkrečią veiklą.

Tačiau žmogaus gyvenimas ir darbas yra sudėtingesni už vienos užduoties atlikimą.

Įsivaizduokime du darbuotojus.

Pirmasis gauna nurodymą ir tiksliai jį įvykdo. Jis nesidomi, ar procesą būtų galima patobulinti, ar dėl jo darbo kyla problemų, ar yra geresnių sprendimų.

Antrasis taip pat atlieka užduotį, tačiau kartu stebi darbo procesą, pastebi trūkumus, ieško priežasčių, siūlo patobulinimus ir prisiima atsakomybę už savo veiksmus.

Abu gali turėti reikiamų profesinių žinių. Tačiau jų indėlis į organizacijos veiklą skiriasi.

Pirmasis atlieka pavestą darbą. Antrasis geba prisidėti prie visos darbo sistemos tobulinimo.

Todėl siūlome kompetentingumą suprasti plačiau:

Kompetentingumas – tai gebėjimas panaudoti savo žinias, įgūdžius, patirtį, mąstymą ir atsakomybę taip, kad žmogus galėtų tinkamai atlikti darbą, spręsti problemas, mokytis iš patirties ir kurti vertę sau, kitiems žmonėms bei organizacijai.

Tačiau mūsų diskusija leidžia žengti dar vieną žingsnį.

Visapusiškai kompetentingas žmogus turėtų ne tik gebėti pasirinkti veiksmingas priemones. Jis turėtų ir suprasti, kokių tikslų verta siekti, kokios priemonės yra priimtinos ir kokias pasekmes jo veiksmai sukels kitiems.

Čia prasideda kompetentingumo ir doros sąsaja.

2. Kodėl vien profesinių žinių nepakanka?

Tarkime, įmonėje dirba specialistas, puikiai išmanantis savo darbą. Jis greitai sprendžia technines problemas, išmano įrangą ir geba pasiekti nustatytus rodiklius.

Tačiau šis darbuotojas nuolat kaltina kolegas dėl klaidų, slepia savo netikslumus, nesidalija žiniomis ir stengiasi pasisavinti kitų darbo rezultatus.

Ar jis kompetentingas?

Jeigu vertinsime tik siaurą profesinę užduotį, galbūt jis bus labai geras specialistas. Tačiau jeigu vertinsime jo indėlį į visą organizaciją, pamatysime ir kitą pusę.

Jo elgesys gali silpninti pasitikėjimą, trukdyti bendradarbiauti ir mažinti bendrus rezultatus.

Vadinasi, profesinis meistriškumas ir gebėjimas atsakingai veikti kartu nėra tas pats.

Dar vienas pavyzdys – vadovas, kuris geba pasiekti didelį pelną, tačiau tai daro žemindamas darbuotojus, slėpdamas svarbią informaciją ar perkeldamas savo klaidų kainą kitiems.

Jis gali būti apsukrus ir turėti daug žinių. Tačiau gebėjimas pasiekti tikslą bet kokiomis priemonėmis nėra visapusiško kompetentingumo įrodymas.

Kompetentingumas turi apimti ne tik klausimą „Kaip pasiekti rezultatą?“, bet ir klausimus „Kokio rezultato siekiame?“ bei „Ar mūsų pasirinktas būdas yra teisingas?“

Būtent todėl organizacijoms reikia ne tik gerų specialistų, bet ir atsakingų žmonių.

3. Kompetentingumas prasideda nuo gebėjimo mokytis

Pasaulis keičiasi. Keičiasi technologijos, darbo metodai, klientų poreikiai ir pačios profesijos.

Tai, ko žmogus išmoko prieš dešimt metų, šiandien gali būti nepakankama. Net puikus specialistas gali prarasti dalį savo vertės, jeigu nustoja mokytis.

Tačiau čia svarbu atskirti du dalykus: žinių kaupimą ir mokėjimą mokytis.

Žmogus gali lankyti daugybę mokymų, bet negebėti pritaikyti išmoktos medžiagos realioje situacijoje.

Kitas žmogus gali nežinoti atsakymo į konkrečią problemą, tačiau gebėti ją išanalizuoti, surasti reikiamą informaciją, patikrinti sprendimus ir išmokti tai, ko trūksta.

Kuris iš jų bus vertingesnis, kai atsiras nauja, anksčiau nesutikta problema?

Dažnai didelį pranašumą turės tas, kuris geba mokytis savarankiškai.

Todėl mokykloje ir profesinio rengimo įstaigose svarbu mokyti ne tik to, ką reikia žinoti, bet ir kaip mokytis, kaip mąstyti, kaip pastebėti savo žinių spragas ir kaip jas užpildyti.

Kompetentingas žmogus neprivalo žinoti visų atsakymų.

Tačiau jis turėtų gebėti atpažinti, ko nežino, ir žinoti, kaip ieškoti patikimo atsakymo.

Tai ypač svarbu dabar, kai informacijos daugėja, o klaidinga informacija gali atrodyti įtikinama.

4. Gebėjimas pastebėti skirtumus – svarbi kompetentingumo dalis

Mūsų ankstesniuose straipsniuose kalbėjome apie L.Rono Habardo (L.Ron Hubbard) knygas, todėl verta panagrinėti ir jo pateiktą sveiko proto apibrėžimą knygoje „Dianetika. Šiuolaikinis mokslas apie protą”:

„Sveikas protas yra sugebėjimas pastebėti skirtumus.“

Šią mintį verta pritaikyti ir profesinei veiklai.

Įsivaizduokime du darbuotojus, pastebėjusius, kad gamybos procesas tapo lėtesnis.

Pirmasis iš karto apkaltina kolegą, kad šis dirba per lėtai.

Antrasis pradeda aiškintis: gal pasikeitė žaliavų kokybė, gal įranga veikia netinkamai, gal darbuotojui trūksta informacijos, o gal pati darbo organizavimo tvarka turi trūkumų.

Pirmasis greitai pateikia paaiškinimą. Antrasis ieško tikrosios priežasties.

Šis pavyzdys atskleidžia, kodėl gebėjimas pastebėti skirtumus toks svarbus.

Kompetentingam darbuotojui reikia gebėti atskirti:

• faktą nuo prielaidos;
• priežastį nuo pasekmės;
• simptomą nuo tikrosios problemos;
• svarbiausią užduotį nuo antraeilės;
• darbuotojo klaidą nuo netinkamai sukurto proceso;
• pagrįstą kritiką nuo asmeninio puolimo;
• trumpalaikę naudą nuo ilgalaikių pasekmių.

Žmogus, kuris nepastebi šių skirtumų, gali daug dirbti, tačiau jo pastangos ne visada duos geriausią rezultatą.

Todėl svarbu ugdyti ne vien darbo greitį, bet ir gebėjimą tiksliai suprasti situaciją.

Kompetentingas darbuotojas ne tik klausia, ką reikia padaryti. Jis stengiasi suprasti, kokią problemą reikia išspręsti ir kas iš tikrųjų padėtų ją išspręsti.

5. Emocinis intelektas – kompetentingo darbuotojo dalis

Darbo aplinkoje žmogus susiduria ne tik su užduotimis, bet ir su kitais žmonėmis, jų poreikiais, nuotaikomis, interesais bei konfliktais.

Net labai geras specialistas gali tapti sunkiai sugyvenamu kolega, jeigu nesugeba suvaldyti savo pykčio, priimti kritikos ar suprasti, kaip jo elgesys veikia aplinkinius.

Pavyzdžiui, vadovas pastebi darbuotojo klaidą.

Vienas vadovas viešai jį pažemina, sukeldamas baimę ir norą slėpti būsimas klaidas.

Kitas išsiaiškina, kodėl klaida įvyko, paaiškina jos pasekmes ir padeda darbuotojui išmokti veikti geriau.

Abu vadovai pastebėjo tą pačią klaidą. Tačiau jų pasirinktas elgesys skiriasi.

Antrasis neatsisako reikalavimų ar atsakomybės. Jis tiesiog supranta, kad žmogų galima mokyti ir taisyti klaidas nežeminant jo orumo.

Čia svarbus emocinis intelektas – gebėjimas suprasti emocines būsenas, reguliuoti savo reakcijas ir pasirinkti bendravimo būdą, padedantį siekti prasmingo rezultato.

Tačiau emocinis intelektas neturėtų būti naudojamas vien kaip priemonė kitų žmonių elgesiui kontroliuoti. Jis gali padėti ir manipuliuoti, todėl jo vertė priklauso ne tik nuo gebėjimų, bet ir nuo tikslų, kuriems jie naudojami.

Štai kodėl mūsų diskusijoje emocinis intelektas glaudžiai siejasi su sąmoningumu ir dora.

6. Kodėl kompetentingumas neatsiejamas nuo doros?

Dabar prieiname prie svarbiausios šio straipsnio dalies.

Įsivaizduokime žmogų, kuris puikiai moka įtikinti kitus. Jis supranta jų emocijas, pastebi silpnybes ir geba sukurti pasitikėjimo atmosferą.

Šiuos gebėjimus jis gali panaudoti, kad padėtų žmonėms priimti gerus sprendimus. Tačiau gali panaudoti ir tam, kad juos apgautų.

Vadinasi, pats gebėjimas dar neatsako į klausimą, ar žmogaus veikla yra naudinga.

Panašiai yra ir profesinėje aplinkoje.

Darbuotojas gali žinoti, kaip apeiti saugos reikalavimus ir greičiau užbaigti užduotį. Tačiau ar tai kompetentingas sprendimas, jeigu kyla pavojus kolegų sveikatai?

Vadovas gali žinoti, kaip sumažinti išlaidas. Tačiau ar jo sprendimas geras, jeigu trumpalaikė ekonomija sukuria didesnių ilgalaikių nuostolių?

Specialistas gali gebėti atlikti užduotį, tačiau privalo suprasti ir savo profesinės atsakomybės ribas.

Todėl kompetentingumą turėtume vertinti ne tik pagal tai, ką žmogus geba padaryti, bet ir pagal tai, kaip jis vertina savo veiksmų pasekmes.

DORA padeda atsakyti į klausimą, kokiais tikslais ir kokiomis priemonėmis naudojame savo gebėjimus.

Tai nereiškia, kad kiekvienas profesinis sprendimas turi vieną akivaizdžiai teisingą atsakymą. Kartais tenka rinktis tarp kelių svarbių vertybių, vertinti riziką ir pripažinti neapibrėžtumą.

Tačiau doras žmogus bent jau stengiasi neignoruoti kitų interesų, neslėpti savo klaidų ir nepaversti asmeninės naudos vieninteliu sprendimų kriterijumi.

7. DARBAS–DARNA–DORA: trys kompetentingo žmogaus ugdymo kryptys

Mūsų puoselėjama triada gali tapti prasmingu pagrindu kalbant apie visapusišką darbuotojų ugdymą.

DARBAS – gebėjimas kurti

Darbuotojas turi įgyti profesinių žinių, išmokti atlikti konkrečias užduotis, spręsti problemas ir siekti rezultatų.

Tačiau tobulėjimas neturėtų sustoti ties klausimu, kaip atlikti darbą. Reikia mokytis ir tai, kaip jį atlikti geriau.

Kompetentingas žmogus ne tik vykdo nurodymus, bet ir pastebi galimybes tobulinti procesus, mažinti klaidas, taupyti išteklius ir kurti naują vertę.

DARNA – gebėjimas kurti kartu

Nė viena organizacija nėra vienas žmogus.

Net geriausias specialistas negali vienas atlikti visų darbų, todėl būtina mokėti bendradarbiauti, dalytis informacija, išklausyti kitus, spręsti nesutarimus ir gerbti kolegų orumą.

Darna nereiškia, kad visi turi viskam pritarti.

Priešingai, prasminga darna leidžia žmonėms nesutikti, išsakyti skirtingas nuomones ir kartu ieškoti geriausio sprendimo.

DORA – gebėjimas pasirinkti tai, kas verta

Darbuotojas turi ne tik mokėti atlikti užduotį, bet ir suprasti savo atsakomybę.

Ar jo sprendimas teisingas? Ar jis nekenkia kitiems? Ar neaukojama ilgalaikė organizacijos nauda dėl trumpalaikio rezultato? Ar žmogus pasirengęs pripažinti klaidą?

Dora padeda įvertinti, kaip profesinius gebėjimus panaudoti atsakingai.

Šios trys kryptys viena kitą papildo.

DARBAS suteikia gebėjimą kurti. DARNA leidžia kurti kartu. DORA padeda pasirinkti, ką verta kurti ir kokiais būdais to siekti.

8. Ką turėtų keisti mokykla?

Jeigu norime, kad po dešimties ar dvidešimties metų turėtume daugiau kompetentingų darbuotojų, turime pradėti ne vien nuo darbo rinkos, bet ir nuo vaikų ugdymo.

Mokykloje svarbu ne tik perduoti žinias. Reikia sudaryti sąlygas vaikams mokytis savarankiškai mąstyti, kurti, bendradarbiauti ir atsakingai priimti sprendimus.

Tam galėtų padėti šios kryptys.

Pirma – mokyti spręsti realias problemas.

Mokiniai turėtų ne tik atkartoti išmoktą medžiagą, bet ir nagrinėti situacijas, kuriose reikia pritaikyti žinias, ieškoti informacijos ir pagrįsti savo sprendimus.

Antra – ugdyti mokėjimą mokytis.

Vaikas turi suprasti, kad nežinojimas nėra gėda. Svarbu išmokti pastebėti, ko trūksta, ir savarankiškai ieškoti būdų tai išmokti.

Trečia – lavinti emocinį intelektą.

Vaikai turėtų mokytis atpažinti savo emocijas, suprasti kitų žmonių būsenas, spręsti konfliktus ir keisti netinkamas reakcijas.

Ketvirta – mokyti atsakomybės.

Svarbu ne vien bausti už klaidas, bet ir padėti mokiniui suprasti, kodėl jos atsirado, kokias pasekmes sukėlė ir ką reikia pakeisti, kad jos nepasikartotų.

Penkta – ugdyti dorą per praktinius pasirinkimus.

Mokiniai turėtų mokytis vertinti ne tik tai, ar sprendimas naudingas jiems patiems, bet ir tai, kaip jis veikia kitus žmones.

Tokio ugdymo tikslas nėra sukurti žmones, kurie niekada neklysta. Tikslas – ugdyti žmones, kurie geba pastebėti savo klaidas, iš jų mokytis ir prisiimti atsakomybę.

9. Ką turėtų keisti darbdaviai?

Darbdaviai taip pat turi svarbų vaidmenį.

Jeigu organizacija darbuotojus vertina tik pagal tai, kaip greitai jie įvykdo užduotis, ji gali nepastebėti kitų svarbių gebėjimų.

Todėl atrenkant ir ugdant darbuotojus verta klausti ne tik apie jų diplomus bei patirtį.

Reikia išsiaiškinti:

• Ar žmogus geba savarankiškai spręsti problemas?
• Ar jis pastebi klaidas ir ieško jų priežasčių?
• Ar moka mokytis iš patirties?
• Ar geba priimti pagrįstą kritiką?
• Ar pripažįsta savo klaidas?
• Ar gali bendradarbiauti su skirtingais žmonėmis?
• Ar supranta savo veiksmų pasekmes?
• Ar geba atskirti asmeninę naudą nuo bendro organizacijos intereso?
• Ar laikosi profesinės etikos net tada, kai niekas jo nestebi?

Žinoma, šių savybių nereikėtų vertinti vien pagal pokalbį dėl darbo. Geriau jas tikrinti praktinėmis užduotimis, situacijų analize, darbo pavyzdžiais ir stebėjimu, kaip žmogus mokosi bei bendradarbiauja.

Taip pat svarbu, kad pati organizacija sudarytų sąlygas kompetentingam elgesiui: suteiktų reikalingą informaciją, aiškiai apibrėžtų atsakomybę, skatintų mokytis ir teisingai vertintų darbuotojų pastangas.

Negalima reikalauti atsakomybės, bet nesuteikti žmogui galimybės priimti sprendimų. Negalima tikėtis iniciatyvos, jeigu už kiekvieną pagrįstą pasiūlymą darbuotojas baudžiamas. Negalima reikalauti kokybės, jeigu nuolat skatinamas vien greitis.

Kompetentingas darbuotojas yra svarbus, tačiau kompetentingų darbuotojų aplinka taip pat yra būtina sąlyga, kad jų gebėjimai būtų panaudoti.

10. Didžiausia pergalė – gebėjimas tobulinti save

Mūsų ankstesniuose straipsniuose jau kalbėjome apie pergales, kurias žmogus pasiekia ne prieš kitus, bet prieš savo paties ribotumą.

Žmogus gali nugalėti tingumą, išmokti naujų dalykų, pagerinti savo fizinę būklę, išsiugdyti savitvardą ir išmokti pripažinti klaidas.

Tačiau ne mažiau svarbu įveikti savo nenorą išgirsti kitą žmogų, pripažinti savo nežinojimą ar pakeisti klaidingą įsitikinimą.

Tai nėra lengva.

Kartais lengviau apkaltinti kolegą, negu išsiaiškinti, kodėl pats padarei klaidą. Lengviau atmesti naują idėją, negu ją išbandyti. Lengviau pasakyti „aš visada taip dariau“, negu pripažinti, kad senasis metodas nebeveikia.

Todėl kompetentingumas nėra vien pasiekta būsena. Tai ir nuolatinis žmogaus pasirengimas tobulėti.

Kompetentingas žmogus nebūtinai yra tas, kuris visada teisus.

Dažnai tai žmogus, kuris geba laiku suprasti, kad klydo, ir ištaisyti savo klaidą.

Pabaigai

Jeigu norime, kad Lietuvoje ir kitose šalyse daugėtų kompetentingų darbuotojų, turime išplėsti patį požiūrį į kompetentingumą.

Nepakanka parengti specialistą, kuris moka atlikti konkrečią užduotį. Reikia ugdyti žmogų, kuris geba mokytis, suprasti aplinkybes, pastebėti skirtumus, spręsti problemas, bendradarbiauti ir atsakingai pasirinkti savo veiksmus.

Profesinės žinios yra būtinos. Tačiau jos turi būti sujungtos su mąstymu, savitvarda, gebėjimu suprasti kitus žmones ir doru elgesiu.

Toks žmogus ne tik prisitaiko prie esamų sąlygų. Jis geba jas tobulinti.

Jis ne tik vykdo užduotis. Jis padeda suprasti, kaip tas užduotis atlikti geriau.

Jis ne tik siekia savo tikslų. Jis supranta, kad jo veikla vyksta tarp kitų žmonių, kurių orumas, interesai ir saugumas taip pat svarbūs.

Todėl kompetentingo žmogaus ugdymas turi prasidėti gerokai anksčiau, negu jis ateina į darbo rinką.

Jis prasideda šeimoje, mokykloje, kasdieniuose pasirinkimuose ir aplinkoje, kurioje žmogus mokosi prisiimti atsakomybę.

Kompetentingumas – tai ne vien gebėjimas atlikti darbą. Tai gebėjimas suprasti, ką verta daryti, kaip tai padaryti gerai ir kaip savo gebėjimais prisidėti prie bendro gėrio.

Ir čia vėl grįžtame prie trijų žodžių, kurie gali tapti visapusiško žmogaus ugdymo pagrindu:

DARBAS – DARNA – DORA

Darbas moko kurti.
Darna moko kurti kartu.
Dora moko pasirinkti, ką verta kurti.

Nes tikrasis žmogaus kompetentingumas atsiskleidžia tada, kai jo žinios ir gebėjimai tampa ne vien asmeninės sėkmės priemone, bet ir prasmingu indėliu į kitų žmonių bei visos visuomenės gerovę.

---

Pastaba publikacijai: straipsnyje pateikta kompetentingumo samprata yra platesnė filosofinė ir ugdymo idėja, o ne vienintelis visuotinai priimtas profesinis apibrėžimas. Darbo rinkos situacijai pagrįsti panaudoti Europos institucijų duomenys.