PAŽVELKIME ATIDŽIAU Į VIENĄ IŠ DORYBIŲ – ATLAIDUMĄ

AR TIKRAI DALIS LIETUVIŲ NENORI ŽINOTI, KAS YRA DORYBĖS? KODĖL TAIP YRA?

Net iš politikų pranešimų kartais galima išgirsti, kad niekas nežino, kas yra „Dorybės”.

Taip, deja, Lietuvos politikai šito nesupranta. Todėl jiems yra svarbu tik įstatymas. Esant tokiam supratimui, kai svarbiausias dalykas (Vydūnas įvardindavo tai VYRIAUSIU dalyku) DORA lieka antraeiliu, o Lietuvoje ji liko net ne antraeiliu, o iš iš viso nesuprantamu ir nereikalingu dalyku, todėl santykiai tarp žmonių įgauna iškrypusias arba kreivas formas. Tik dalis religingų žmonių laikosi kai kurių 10 Dievo įsakymų, o kita dalis visuomenės beveik nieko nežino apie DORYBES.

Knygoje „Kelias į laimę” yra išvardintos 21 taisyklė. Ankstesniame straipsnyje „PAMATYK SKIRTUMĄ” (https://darbasdarnadora.lt/pamatyk-skirtuma/) buvo rašoma:

„Kelias į laimę“ – moraliniai orientyrai skirtingiems žmonėms

Čia norėčiau atkreipti dėmesį į L. Rono Habardo (L.Ron Hubbard) knygą „Kelias į laimę“.

Tai kūrinys, kuriame išdėstyta 21 elgesio taisyklė, apimanti tokias temas kaip rūpinimasis savimi, atsakingas elgesys su kitais, sąžiningumas, pagarba, patikimumas ir atsakomybė.

Knyga pateikiama kaip pasaulietinio pobūdžio moralinis vadovas. Jos principus galima aptarti ir taikyti nepriklausomai nuo to, ar žmogus yra religingas.

Štai kodėl man atrodo prasminga ją nagrinėti kaip galimą virš religinio moralinio kodekso pavyzdį.

Šiuo atveju „virš religinis“ reikštų ne tai, kad knyga yra aukštesnė už religijas ar kad visos religijos su ja sutinka, o tai, kad jos siūlomos elgesio gairės nėra skirtos vienos konkrečios religijos išpažinėjams.

Žmogus gali būti krikščionis, musulmonas, budistas, judėjas, kitos pasaulėžiūros atstovas arba ateistas ir vis tiek svarstyti, ar verta būti sąžiningam, atsakingam, patikimam, ar reikia gerbti kitų žmonių teises ir susilaikyti nuo žalingų veiksmų.

Šie klausimai nėra vienos religijos nuosavybė.

Jie kyla kiekvienoje šeimoje, mokykloje, darbovietėje, kalėjime, politinėje institucijoje ir visuomenėje apskritai.

Todėl „Kelias į laimę“ gali tapti atspirties tašku pokalbiams apie moralę tarp žmonių, kurių religiniai įsitikinimai skiriasi.

Žinoma, vienos knygos nepakaks visoms visuomenės problemoms išspręsti. Jos principus reikia suprasti, aptarti, taikyti ir vertinti pagal tai, kaip jie padeda žmonėms gyventi atsakingiau.

Tačiau pradėti nuo konkrečių elgesio principų yra daug prasmingiau, negu vien abstrakčiai raginti žmones būti geresniais.

Kam reikalingas moralinis kodeksas?

Įsivaizduokime mokyklą, kurioje mokiniai mokosi ne tik matematikos, istorijos ir kalbų, bet ir sistemingai svarsto moralinius klausimus.

Ką reiškia laikytis duoto žodžio?

Kodėl negalima tyčiotis iš silpnesnio?

Kaip atskirti klaidą nuo sąmoningo melo?

Kodėl negalima kaltinti visos žmonių grupės dėl vieno jos nario veiksmų?

Kaip išspręsti konfliktą nepažeminant kito žmogaus?

Kuo skiriasi gebėjimas pasiekti tikslą nuo gebėjimo pasirinkti vertą tikslą?

Tokie klausimai reikalingi ne tik mokiniams.

Jie reikalingi tėvams, mokytojams, vadovams, politikams, teisėjams, darbuotojams ir kiekvienam žmogui, kuris savo veiksmais daro poveikį kitiems.

Moralinis kodeksas nėra vien draudimų sąrašas. Jis gali tapti priemone, padedančia žmogui įvertinti savo pasirinkimus ir suprasti jų pasekmes.

Tačiau moralinis ugdymas neturi virsti aklu taisyklių kartojimu. Žmogus turi išmokti suprasti, kodėl viena elgesio kryptis kuria pasitikėjimą ir bendradarbiavimą, o kita griauna santykius ir sukelia kančią.

Kitaip tariant, turime ugdyti ne vien paklusnų, bet ir sąmoningą žmogų”.

Taigi, siūlome atidžiau pažvelgti kaip pavyzdį tik į vieną iš DORYBIŲ – ATLAIDUMĄ ir prisiminti, kiek jūs turite savo prisiminimuose atvejų, kur jūs neatleidote žmogui už kažką, ir jūs prisiminsite, kad tokių žmonių yra ne vienas.

ATLAIDUMAS

Tikriausiai dauguma mūsų gyvenime esame ištarę žodžius „Aš tau atleidžiu“. Bet ką iš tikrųjų reiškia atleisti kam nors? Kembridžo žodynas atleidimą apibrėžia kaip: „atleidimo veiksmą arba norą atleisti“, o Amerikos paveldo žodynas atleisti apibrėžia kaip: „atsisakyti apmaudo arba nustoti norėti bausti (ką nors) už įžeidimą ar kaltę; atleisti“. Atkreipkite dėmesį į kai ką įdomaus šiuose apibrėžimuose. Atleidimas reiškia atsisakyti apmaudo ar noro nubausti ką nors už tai, ką jis padarė. Bet ar tai reiškia, kad turime pritarti jų poelgiams?

Ar atleisti reiškia pasiteisinti? Įsivaizduokite, kad papasakojate draugui ką nors asmeniško, pasitikėdami, kad tai liks tarp jūsų dviejų. Vėliau sužinosite, kad jie juo pasidalijo su kuo nors kitu. Suprantama, kad esi nusiminęs. Tavo draugas atsiprašo ir galiausiai nusprendi jam atleisti. Bet štai įdomus klausimas: Ar atleidimas reiškia, kad dabar turite jiems patikėti dar vieną paslaptį? Nebūtinai! Galite atleisti kam nors už tai, ką jis padarė, vis tiek pripažindami, kad jo veiksmai buvo neteisingi, ir galbūt imdamiesi veiksmų, kad tas pats nepasikartotų. Atleidimas nebūtinai reiškia pritarti kažkieno veiksmams ar apsimesti, kad jų niekada nebuvo. Dabar įsivaizduokite kitokią situaciją. Du kolegos ginčijasi. Vienas iš jų įkarštyje pasako kažką nesąžiningo. Vėliau tas žmogus pripažįsta klaidą ir atsiprašo. Kitas priima atsiprašymą ir, užuot toliau kėlęs incidentą, palieka jį praeityje ir grįžta prie bendro darbo. Šiuo atveju atleidimas padėjo atkurti jų santykius. Skirtingos situacijos, bet abi iliustruoja atleidimą. AR ŽINOJOTE? Dažnai girdime posakį „atleisti ir pamiršti“. Tačiau atleidimas ir užmiršimas iš tikrųjų nėra tas pats. Galbūt tiksliai prisiminsime, kas įvyko, ir vis tiek atleisime atsakingam asmeniui. Iš tiesų, prisiminimas, kas įvyko, gali padėti mums išmokti ką nors vertingo arba priimti geresnius sprendimus ateityje. Nebūtinai turime ištrinti įžeidimo prisiminimą, kad nustotume dėl jo kaltinti ką nors. Ir dar viena įdomi mintis. O kas, jei žmogus niekada neatsiprašo? Ar tai reiškia, kad atleidimas neįmanomas? Nebūtinai. Mes vis tiek galime nuspręsti atsikratyti apmaudo, net kai kitas žmogus nepripažino to, ką padarė. Tai nereiškia, kad turime atkurti santykius ar atsidurti tokioje padėtyje, kad vėl būtume įskaudinti. Atleidimas ir kelias į laimę 20-ajame „Kelias į laimę“ priesake randame: „Užuot sutelkę dėmesį į papeikimą ir bausmes, norėtumėte, kad žmonės būtų atlaidūs. Ar teisingai?“ Pagalvokite apie atvejį, kai padarėte klaidą. Ar norėtumėte, kad ši klaida jums būtų priskirta be galo? O gal vertintumėte, kad kažkas pripažintų, jog galite iš jos pasimokyti ir elgtis geriau? Galbūt atleidimas yra vienas iš būdų, kaip suteikiame žmonėms galimybę judėti į priekį. O kai tą patį norą rodome ir kitiems, tai gali smarkiai pakeisti mūsų santykius. Ką šią savaitę patyrinėti Ar yra žmogus, kuriam niekada iki galo neatleidai už tai, ką jis padarė? Galbūt tai kažkas, kas nutiko prieš daugelį metų, arba net nedidelis nesutarimas, kurio ir toliau laikotės. Dabar, kai šiek tiek daugiau panagrinėjome atleidimą, galbūt į šią situaciją pažvelgsite kitaip. Ar galėtumėte nuspręsti paleisti apmaudą ir jiems atleisti? Jums nebūtina jiems to sakyti, pamiršti, kas nutiko, ar ką nors keisti savo santykiuose. Kartais atleidimas gali prasidėti tiesiog nuo sprendimo. Ir galbūt yra kažkas, ką galėtumėte paleisti dabar, skaitydami tai.

VšĮ Lyderio akademija kviečia užsisakyti knygą „Kelias į laimę”, Kaina 17 Eur plius 2,5 Eur už siuntimą paštomatu. Taip pat jūs galite užsisakyti ir 12 brošiūrų „Kelias į laimę” savo kolektyvui. Kaina šio rinkinio (12 brošiūrų) 25 Eur.