10 PAGRINDINIŲ VALSTYBĖS VEIKSMŲ

Labai norėtųsi, kad šis tekstas būtų suprastas kaip pasiūlymas NPP 2028–2034 ir „Lietuva 2050“ įgyvendinimo sistemai. Tikėkimės, kad būsime išgirsti.

SĄMONINGOS VISUOMENĖS 2040

10 PAGRINDINIŲ VALSTYBĖS VEIKSMŲ

Nacionalinės visuomenės sąmoningumo ugdymo strategijos 2030–2040 veiksmų projektas

Dokumentas viešai diskusijai

ĮVADAS

Lietuvos valstybės ateitis priklauso ne tik nuo ekonomikos augimo, technologijų, infrastruktūros ar gynybos pajėgumų.

Ji priklauso ir nuo žmogaus.

Nuo to, ar žmogus geba:

savarankiškai mąstyti;
atskirti faktą nuo nuomonės;
atpažinti manipuliaciją;
suprasti savo veiksmų pasekmes;
prisiimti atsakomybę;
gerbti kitą žmogų;
bendradarbiauti;
spręsti konfliktus;
mokytis visą gyvenimą;
dalyvauti kuriant savo bendruomenę ir valstybę.

Todėl visuomenės sąmoningumo augimas turėtų būti laikomas ne vien švietimo ar kultūros klausimu, bet ilgalaikiu valstybės pažangos klausimu.

Šiame projekte siūloma „Sąmoningos visuomenės 2040“ kryptį integruoti į jau egzistuojančią Lietuvos strateginio valdymo sistemą – pirmiausia į „Lietuva 2050“ įgyvendinimą ir Nacionalinį pažangos planą 2028–2034. NPP būtent ir skirtas nustatyti nacionalinius prioritetus bei esminius valstybės pažangai reikalingus pokyčius.

I. PAGRINDINĖ STRATEGINĖ NUOSTATA

Valstybė turi ne valdyti žmogaus sąmonę, o sudaryti sąlygas žmogaus sąmoningumui augti.

Tai reiškia, kad valstybė:

nenustato, ką žmogus privalo galvoti;
nesukuria vienos „teisingos“ pasaulėžiūros;
nepakeičia šeimos;
nepakeičia žmogaus asmeninės atsakomybės.

Valstybė kuria ugdymosi, informacijos, dalyvavimo, atsakomybės ir bendradarbiavimo sąlygas.

II. STRATEGINIS TIKSLAS

Iki 2040 metų sukurti tokią Lietuvos visuomenės ir valstybės sistemą, kuri nuosekliai sudarytų sąlygas žmogaus savivokos, kritinio mąstymo, atsakomybės, dorovinės brandos, bendradarbiavimo ir pilietinio sąmoningumo augimui.

Pagrindinė raidos grandinė:

ŽINIOS → MĄSTYMAS → SAVIVOKA → ATSAKOMYBĖ → DORA → BENDRADARBIAVIMAS → PILIETIŠKUMAS

III. 10 PAGRINDINIŲ VALSTYBĖS VEIKSMŲ

1. SĄMONINGUMO UGDYMĄ ĮTVIRTINTI KAIP HORIZONTALŲ VALSTYBĖS PAŽANGOS PRIORITETĄ

Problema

Sąmoningumo klausimai šiandien išskaidyti tarp daugybės sričių: švietimo, kultūros, socialinės politikos, pilietiškumo, informacinio atsparumo, viešojo valdymo ir kt.

Dėl to trūksta bendro požiūrio.

Veiksmas

Į „Lietuva 2050“ įgyvendinimo sistemą ir NPP 2028–2034 įtraukti strateginę kryptį:

„Sąmoninga, atsakinga ir atspari visuomenė.“

Sąmoningumo ugdymą laikyti horizontaliu tikslu, kuris turi atsispindėti ne vien Švietimo, bet ir kitų ministerijų bei savivaldybių politikoje.

Atsakingi

Vyriausybė;
Vyriausybės kanceliarija;
Finansų ministerija;
visos pagal kompetenciją susijusios ministerijos;
Valstybės pažangos taryba.

Valstybės pažangos taryba jau turi funkciją stebėti „Lietuva 2050“ ir NPP įgyvendinimą bei skatinti viešas diskusijas apie valstybės ir visuomenės ateitį.

Reikalingi pokyčiai

NPP strateginės krypties papildymas;
tarpministerinio koordinavimo mechanizmas;
bendri sąmoningos visuomenės rodikliai.

2030

Sąmoningos visuomenės kryptis oficialiai įtraukta į NPP ir susijusius strateginius dokumentus.

2035

Ji integruota į pagrindines valstybės politikos sritis.

2040

Sąmoningumo augimas yra nuolatinė valstybės pažangos politikos dalis.

2. SUKURTI „SĄMONINGOS ASMENYBĖS“ ŠVIETIMO SISTEMĄ

Problema

Mokykla turi suteikti žinių, tačiau žmogaus gyvenimui reikia daugiau nei žinių.

Reikia gebėjimo:

mąstyti + rinktis + atsakyti už pasirinkimą.

Lietuvos švietimo politikos susitarime jau pabrėžiama kritiškai mąstančios, kūrybiškos asmenybės, pilietinio bei politinio sąmoningumo ir tarpusavio pasitikėjimo svarba.

Veiksmas

Sukurti nacionalinę „Sąmoningos asmenybės ugdymo“ programą, apimančią:

kritinį mąstymą;
argumentavimo kultūrą;
savivoką;
emocinį raštingumą;
etinį samprotavimą;
atsakomybę;
konfliktų sprendimą;
pilietinį raštingumą;
gebėjimą vertinti informaciją.

Atsakingi

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
savivaldybės;
mokyklos;
mokytojų rengimo institucijos;
Lietuvos švietimo taryba.

Teisiniai pokyčiai

Peržiūrėti bendrąsias programas ir ugdymo reglamentavimą, kad šios kompetencijos nebūtų tik atskirų dalykų priedas, bet būtų nuosekliai ugdomos įvairiose mokymosi situacijose.

2030

Visose mokyklose veikia pagrindiniai sąmoningumo ugdymo moduliai.

2035

Sistema integruota į visą bendrąjį ugdymą ir mokytojų rengimą.

2040

Mokyklos absolventas geba ne tik parodyti, ką žino, bet ir pagrįsti, kaip mąsto ir kodėl renkasi vieną ar kitą sprendimą.

3. SUKURTI NACIONALINĘ SUAUGUSIŲJŲ SĄMONINGUMO AUGIMO SISTEMĄ

Problema

Žmogaus ugdymas nesibaigia mokyklos baigimu.

Veiksmas

Sukurti nacionalinį suaugusiųjų mokymosi tinklą, pasitelkiant:

bibliotekas;
universitetus;
kolegijas;
kultūros centrus;
savivaldybes;
NVO;
nuotolinio mokymosi platformas.

Programos:

kritinis mąstymas;
komunikacinių šaltinių tyrimo raštingumas;
finansinis raštingumas;
pilietinis raštingumas;
etika;
konfliktų sprendimas;
tėvystė;
filosofija;
skaitmeninis ir DI raštingumas.

Atsakingi

ŠMSM;
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
savivaldybės;
universitetai;
bibliotekų sistema;
NVO.

Teisiniai pokyčiai

Stiprinti suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą mechanizmus ir valstybės finansuojamų programų prieinamumą.

2030

Kiekvienoje savivaldybėje prieinamas sąmoningumo ir pilietinio mokymosi programų paketas.

2035

Nuolatinio mokymosi sistema pasiekia didelę dalį suaugusiųjų gyventojų.

2040

Mokymasis tampa įprasta suaugusio žmogaus gyvenimo kultūros dalimi.

4. SUSTIPRINTI ŠEIMĄ KAIP PIRMINĘ ŽMOGAUS UGDYMO APLINKĄ

Pagrindinė nuostata

Valstybė neturi perimti šeimos vaidmens.

Ji turi padėti šeimai.

Veiksmas

Sukurti nacionalinę šeimų ugdymo ir konsultavimo sistemą:

pozityvios tėvystės programos;
vaikų ir tėvų bendravimo mokymai;
konfliktų sprendimas;
konsultavimo studijos;
vaikų savarankiškumo ugdymas;
kartų tarpusavio ryšio stiprinimas.

Atsakingi

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
savivaldybės;
šeimos centrai;
NVO;
švietimo sistema.

2030

Veikiantis prieinamas šeimų ugdymo paslaugų tinklas.

2035

Šeimų ugdymo paslaugos integruotos į savivaldybių socialinių paslaugų sistemą.

2040

Šeimos gebėjimas ugdyti atsakomybę, pagarbą ir dialogą tampa viena iš nacionalinės socialinės politikos vertinamų sričių.

5. SUKURTI „SĄMONINGOS BENDRUOMENĖS“ PROGRAMĄ

Problema

Žmogus gali būti išsilavinęs, bet likti pasyvus visuomenės narys.

Todėl būtina pereiti:

žmogus → šeima → bendruomenė → savivalda → valstybė.

Veiksmas

Kiekvienoje savivaldybėje skatinti:

bendruomenių projektus;
piliečių forumus;
savanorystę;
jaunimo iniciatyvas;
vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą;
dalyvaujamąjį biudžetą;
vietos problemų sprendimo laboratorijas.

Nacionaliniame pažangos plano rengime jau taikomas platesnio bendrakūrėjų įtraukimo principas, įtraukiant savivaldybes, regionus, verslą, profesines sąjungas ir NVO.

Atsakingi

Vidaus reikalų ministerija;
savivaldybės;
regionų plėtros tarybos;
NVO.

Teisiniai pokyčiai

Stiprinti vietos gyventojų dalyvavimo sprendimų priėmime mechanizmus.

2030

Kiekvienoje savivaldybėje veikia nuolatiniai piliečių įtraukimo mechanizmai.

2035

Dalyvaujamoji kultūra tampa įprasta vietos savivaldos praktika.

2040

Žmogus jaučiasi ne tik valstybės paslaugų gavėju, bet ir savo bendruomenės kūrėju.

6. ĮTVIRTINTI NACIONALINĘ KRITINIO MĄSTYMO IR INFORMACINIO RAŠTINGUMO PROGRAMĄ

Problema

Informacinė aplinka tapo tokia sudėtinga, kad vien gebėjimo skaityti nepakanka.

Žmogus turi gebėti:

tikrinti šaltinius;
atpažinti manipuliaciją;
suprasti algoritmų poveikį;
atskirti faktą nuo interpretacijos;
atpažinti sukčiavimą;
vertinti DI sukurtą informaciją.

Pagrindinis principas

Valstybė neturi pasakyti žmogui, ką galvoti. Ji turi išmokyti žmogų tikrinti, kodėl jis turėtų tuo tikėti.

Atsakingi

Kultūros ministerija;
ŠMSM;
Lietuvos radijo ir televizijos komisija;
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras;
visuomeninis transliuotojas;
bibliotekos;
švietimo institucijos.

2030

Pagrindiniai žiniasklaidos ir DI raštingumo gebėjimai įtraukti į visuomenės švietimo programas.

2035

Didelė dalis gyventojų gali praktiškai patikrinti informacijos patikimumą.

2040

Lietuvos visuomenė turi aukšto lygio informacinį atsparumą, pagrįstą ne draudimais, o gebėjimu savarankiškai vertinti informaciją.

7. SUKURTI „SĄMONINGOS ORGANIZACIJOS“ PROGRAMĄ

Pagrindinė mintis

Žmogus didelę gyvenimo dalį praleidžia organizacijose.

Todėl darbo kultūra yra visuomenės kultūros dalis.

Veiksmas

Sukurti savanorišką nacionalinę programą organizacijoms:

SĄMONINGA ORGANIZACIJA

Vertinimo kriterijai:

skaidrumas;
atsakomybė;
pagarba;
darbuotojų įtraukimas;
mokymasis;
vadovavimo kultūra;
konfliktų sprendimas;
socialinė atsakomybė.

Atsakingi

Ekonomikos ir inovacijų ministerija;
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
verslo asociacijos;
profesinės sąjungos;
darbuotojų ir darbdavių organizacijos.

Teisiniai pokyčiai

Pirmiausia – savanoriški standartai ir paskatos, o ne privalomas biurokratinis sertifikavimas.

2030

Sukurti standartai ir bandomoji programa.

2035

Programoje dalyvauja reikšminga dalis viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų.

2040

Atsakomybės, pagarbos ir mokymosi kultūra tampa svarbiu Lietuvos organizacijų konkurencingumo kriterijumi.

8. PADARYTI VALSTYBĖS INSTITUCIJAS „SĄMONINGOS VISUOMENĖS“ DALIMI

Tai viena svarbiausių sąlygų.

Negalima reikalauti sąmoningumo iš piliečio, jeigu valstybės institucijos pačios neveikia skaidriai ir atsakingai.

Veiksmas

Stiprinti:

viešojo sektoriaus etiką;
atskaitomybę;
sprendimų skaidrumą;
viešąsias konsultacijas;
sprendimų poveikio vertinimą;
valstybės tarnautojų kompetenciją;
duomenimis grįstą politiką.

Tai dera su dabartine „Lietuva 2050“ įgyvendinimo kryptimi, kur viešojo valdymo pertvarka įvardijama kaip viena iš pagrindinių artimiausio dešimtmečio sričių, akcentuojant atvirumą, skaidrumą ir artumą piliečiams.

Atsakingi

Vyriausybė;
Vidaus reikalų ministerija;
Finansų ministerija;
valstybės institucijos;
savivaldybės.

2030

Visos pagrindinės institucijos turi aiškius visuomenės įtraukimo ir atskaitomybės mechanizmus.

2035

Viešasis valdymas sistemingai vertinamas pagal piliečio patirtį, skaidrumą ir rezultatą.

2040

Valstybės institucijų veikimo kultūra grindžiama principu:

„valdžia kaip paslauga visuomenei“.

9. SUKURTI NACIONALINĘ SĄMONINGOS VISUOMENĖS AUGIMO STEBĖSENOS SISTEMĄ

Problema

Negalime valdyti to, ko nematuojame.

Tačiau nereikia sukurti vieno absurdiško „žmogaus sąmoningumo balo“.

Reikia stebėti atskiras dimensijas.

Siūlomi rodikliai

1. Kritinis mąstymas

2. Medijų raštingumas

3. Pilietinis dalyvavimas

4. Socialinis pasitikėjimas

5. Pasitikėjimas institucijomis

6. Savanorystė

7. Mokymasis visą gyvenimą

8. Bendruomeninis aktyvumas

9. Atsakomybės kultūra

10. Gebėjimas konstruktyviai spręsti konfliktus

Atsakingi

STRATA;
Valstybės duomenų agentūra;
universitetai;
Vyriausybės kanceliarija;
Valstybės pažangos taryba.

Teisiniai pokyčiai

Naujos institucijos steigti nebūtina.

Reikėtų integruoti rodiklius į esamą „Lietuva 2050“ pažangos stebėsenos sistemą.

2030

Sukurta pradinė 2027–2030 m. bazinė situacija.

2035

Turime patikimus pokyčių duomenis.

2040

Galime objektyviai įvertinti, kurios visuomenės sąmoningumo sritys išaugo, o kurios ne.

10. SUKURTI ILGALAIKĮ „SĄMONINGOS VISUOMENĖS 2040“ VALDYMO MECHANIZMĄ

Problema

Geriausia strategija nieko nepakeis, jeigu ji taps dokumentu stalčiuje.

Veiksmas

Naujos didelės institucijos steigti nebūtina.

Siūloma prie jau veikiančios „Lietuva 2050“ įgyvendinimo sistemos sukurti:

SĄMONINGOS VISUOMENĖS 2040 KOORDINAVIMO GRUPĘ

Ji:

koordinuotų 10 veiksmų;
vertintų pažangą;
rengtų metinę ataskaitą;
organizuotų viešas diskusijas;
teiktų pasiūlymus NPP koregavimui;
įtrauktų savivaldybes, mokyklas, NVO, verslą ir akademinę bendruomenę.

Valstybės pažangos taryba jau turi būtent tokio pobūdžio strateginės stebėsenos ir viešų diskusijų funkcijas, todėl naujas mechanizmas turėtų būti su ja suderintas, o ne dubliuoti jos veiklą.

2030

Veikia koordinavimo mechanizmas ir metinė pažangos ataskaita.

2035

Strategija reguliariai koreguojama pagal tyrimų rezultatus.

2040

Atliekamas visos strategijos poveikio vertinimas ir sprendžiama dėl tolesnės 2040–2050 m. krypties.

IV. DEŠIMT VEIKSMŲ – VIENAME ŽEMĖLAPYJE

Nr.	Valstybės veiksmas	Pagrindiniai atsakingi
1	Sąmoningumas kaip horizontalus prioritetas	Vyriausybė, Vyriausybės kanceliarija
2	Sąmoningos asmenybės ugdymas	ŠMSM, savivaldybės
3	Suaugusiųjų sąmoningumo ugdymas	ŠMSM, SADM, savivaldybės
4	Šeimos ugdomojo potencialo stiprinimas	SADM, savivaldybės
5	Sąmoningos bendruomenės	VRM, savivaldybės, NVO
6	Kritinis ir informacinis raštingumas	ŠMSM, KM, NKSC ir kt.
7	Sąmoningos organizacijos	EIM, SADM, darbdaviai, darbuotojai
8	Sąmoninga valstybė	Vyriausybė, VRM, institucijos
9	Sąmoningumo stebėsena	STRATA, VDA, universitetai
10	Strategijos koordinavimas	Vyriausybė, Valstybės pažangos taryba

V. 2030, 2035 IR 2040 METŲ TIKSLŲ ŽEMĖLAPIS

2030 – PAMATŲ ETAPAS

Iki 2030 metų turėtume būti:

apibrėžę sąmoningos visuomenės sampratą;
sukūrę pagrindinius rodiklius;
integravę sąmoningumo ugdymą į švietimą;
pradėję nacionalines suaugusiųjų programas;
sukūrę bendruomenių stiprinimo mechanizmus;
pradėję nacionalinę informacinio raštingumo programą;
sukūrę „Sąmoningos organizacijos“ standartą;
pradėję sistemingai vertinti valstybės institucijų atvirumą ir atskaitomybę.

2030 m. principas:

MES ŽINOME, KUR EINAME.

2035 – SISTEMOS ETAPAS

Iki 2035 metų:

sąmoningumo ugdymas integruotas į pagrindines valstybės politikos sritis;
veikia visos pagrindinės programos;
savivaldybės aktyviai dalyvauja sistemoje;
suaugusiųjų mokymasis tampa plačiai prieinamas;
bendruomeninis dalyvavimas tampa įprasta praktika;
valstybės institucijos reguliariai vertinamos pagal skaidrumo ir piliečių įtraukimo kriterijus;
sukaupti pakankami duomenys visuomenės pokyčiams vertinti.

2035 m. principas:

MES SISTEMINGAI AUGAME.

2040 – BRANDOS ETAPAS

Iki 2040 metų siekiama:

aukštesnio kritinio ir informacinio raštingumo;
aktyvesnio pilietinio dalyvavimo;
stipresnio bendruomeniškumo;
aukštesnės atsakomybės kultūros;
didesnio pasitikėjimo tarp žmonių;
skaidresnio viešojo valdymo;
stipresnės mokymosi visą gyvenimą kultūros;
sąmoningumo ugdymo kaip nuolatinės Lietuvos kultūros dalies.

2040 m. principas:

SĄMONINGUMAS TAPO VISUOMENĖS KULTŪRA.

VI. KOKIE ĮSTATYMAI TURĖTŲ KEISTIS?

Svarbu nesukurti vieno plataus ir deklaratyvaus „Sąmoningumo įstatymo“.

Tikslingiau būtų palaipsniui peržiūrėti esamus teisės aktus.

1. Švietimo sritis

Peržiūrėti ugdymo turinį ir mokytojų rengimą.

2. Suaugusiųjų mokymasis

Stiprinti teisines ir finansines sąlygas mokymuisi visą gyvenimą.

3. Vietos savivalda

Stiprinti gyventojų dalyvavimo sprendimų priėmime mechanizmus.

4. Viešasis valdymas

Stiprinti konsultavimosi, atskaitomybės ir poveikio vertinimo procedūras.

5. Informacinė aplinka

Plėtoti medijų, skaitmeninį ir DI raštingumą.

6. Viešojo sektoriaus etika

Stiprinti etikos, skaidrumo ir atskaitomybės mechanizmus.

VII. KO ŠI STRATEGIJA NETURI DARYTI

Kad strategija netaptų priešinga savo pačios tikslui, būtina nustatyti aiškias ribas.

Ji neturi:

mokyti vienos politinės ideologijos;
nustatinėti „teisingą“ pasaulėžiūrą;
vertinti piliečių politinių pažiūrų;
kontroliuoti žmogaus įsitikinimų;
pakeisti šeimos;
paversti mokyklą politinio auklėjimo institucija;
sukurti perteklinės biurokratijos.

Pagrindinė apsaugos nuostata:

Sąmoninga visuomenė yra ne vienodai mąstanti visuomenė.

Atvirkščiai – tai visuomenė, kurios žmonės geba skirtingai mąstyti, argumentuoti, klausytis vienas kito ir kartu ieškoti sprendimų.

VIII. KAIP FINANSUOTI?

Strategija neturėtų būti suprantama kaip vien naujų išlaidų programa.

Pirmiausia reikia:

sujungti jau egzistuojančius išteklius.

Finansavimo šaltiniai galėtų būti:

valstybės biudžetas;
savivaldybių biudžetai;
ES fondai;
programinis finansavimas;
mokslinių tyrimų lėšos;
NVO programos;
socialinių partnerių indėlis.

Pagrindinis principas:

ne kurti kuo daugiau naujų programų, o susieti tai, kas jau veikia, į vieną sistemą.

IX. KAIP VERTINTI STRATEGIJOS SĖKMĘ?

Strategijos sėkmė neturėtų būti vertinama vien pagal išleistų pinigų ar surengtų seminarų skaičių.

Svarbiausia – pokytis žmoguje ir visuomenėje.

Todėl kiekvienai programai turi būti nustatyti:

pradinė situacija → tarpinis rezultatas → ilgalaikis poveikis.

Pavyzdžiui:

Ne vien, kiek „surengta 1 000 kritinio mąstymo seminarų“,
o kiek „padidėjo žmonių gebėjimas atpažinti klaidinančią informaciją“.

Ne:

ne vien, kiek „įsteigta 100 bendruomenių projektų“,

kiek „padidėjo žmonių dalyvavimas sprendžiant vietos problemas“.

X. GALUTINĖ STRATEGIJOS FORMULĖ

Visa programa gali būti sutraukta į vieną sakinį:

UGDOME ŽMOGŲ → STIPRINAME ŠEIMĄ → KURIAME BENDRUOMENĘ → TOBULINAME VALSTYBĘ.

O galutinis rezultatas:

SĄMONINGAS ŽMOGUS

↓

SĄMONINGA VISUOMENĖ

↓

ATSAKINGOS INSTITUCIJOS

↓

STIPRI IR ATSPARI LIETUVA

BAIGIAMOJI NUOSTATA

Lietuvos valstybės pažangos tikslas negali būti vien turėti turtingesnę, technologiškai pažangesnę ar saugesnę valstybę.

Turime kelti ir kitą klausimą:

Kokiais žmonėmis turi tapti Lietuvos žmonės, kad tokia valstybė galėtų egzistuoti?

Todėl „Sąmoningos visuomenės 2040“ strategijos esmė yra ne žmogaus kontrolė.

Jos esmė – žmogaus galimybių augimas.

Valstybė sudaro sąlygas.

Šeima ugdo.

Mokykla moko mąstyti.

Kultūra ugdo vidinį pasaulį.

Bendruomenė moko bendradarbiauti.

Darbas ugdo atsakomybę.

Demokratija suteikia galimybę dalyvauti.

O pats žmogus pasirenka augti.

Todėl galutinis strategijos principas:

„Valstybės stiprumas prasideda nuo žmogaus sąmoningumo.“

Ir dar svarbesnis:

„Kuriame ne tik tokią Lietuvą, kurioje gera gyventi. Kuriame tokius žmones, kurie sugeba tokią Lietuvą sukurti ir išsaugoti.“

Šį projektą sąmoningai suformuotas taip, kad jis nesidubliuotų su „Lietuva 2050“, o galėtų būti jos įgyvendinimo dalis. Tai atitinka dabartinę strateginio valdymo logiką: „Lietuva 2050“ nustato ilgalaikę viziją, o NPP sutelkia konkrečius prioritetus, pokyčius ir išteklius. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Dar vienas svarbus dalykas: 2030, 2035 ir 2040 m. rodikliai šiame projekte yra siūlomi tikslai, o ne dabartinės valstybės oficialiai patvirtintos reikšmės. Prieš nustatant galutinius skaitinius rodiklius reikėtų atlikti 2027 m. bazinės situacijos tyrimą. Tai apsaugotų strategiją nuo „gražių skaičių“, kurie neturi patikimo atskaitos taško.

Manau, kad šis dokumentas jau gali būti pirmasis rimtas viešos diskusijos variantas. Ypač todėl, kad dabartinis NPP 2028–2034 rengimo procesas dar vyksta, o Vyriausybė yra numačiusi į jį aktyviai įtraukti institucijas ir socialinius bei ekonominius partnerius. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Prašome jūsų komentuoti šį dokumentą. Jūsų žodis mums yra labai svarbus.