ŠEIMA – VALSTYBĖS LĄSTELĖ

0

Didžiausias mokslas, kurio mes nesimokome

„Santuoka – tai šeimos pagrindas.“

Ši paprasta mintis slepia nepaprastai sudėtingą žmogaus gyvenimo klausimą. Santuoka nėra vien dviejų žmonių susitarimas gyventi kartu. Šeima tampa mažyte visuomenės ląstele, kurioje gimsta vaikai, ugdomi žmonės, kuriamos vertybės, mokomasi bendrauti, dirbti, rūpintis kitu ir prisiimti atsakomybę.

L. Ronas Habardas (L.Ron Hubbard) rašė, kad žmogus, pasirašydamas santuoką, patenka į situaciją, apie kurią dažnai neturi pakankamai supratimo. Ir net ankstesnė santuokos patirtis savaime negarantuoja, kad žmogus supras, kaip kurti darnią šeimą (bukletas „Santuoka”)

Tai verčia kelti labai paprastą, bet nepatogų klausimą:

Kodėl žmogų daugelį metų mokome įvairių mokslų, tačiau beveik nemokome vieno svarbiausių dalykų – kaip kurti ir išsaugoti šeimą?

Juk šeima yra nepaprastai sudėtinga sistema.

1. VYRAS IR MOTERIS – PIRMASIS ŠEIMOS PRADŽIOS TAŠKAS

Žmogaus prigimtyje yra biologiniai instinktai, kurie traukia vyrą ir moterį vieną prie kito. Seksualinis potraukis yra viena iš priežasčių, dėl kurių žmonės ieško gyvenimo partnerio.

Tačiau seksualinis ryšys turi ir labai svarbią biologinę pasekmę – gali atsirasti nauja gyvybė.

Nuo šio momento dviejų žmonių santykiai tampa nebe vien jų pačių reikalu.

Atsiranda trečiasis žmogus – vaikas.

Ir tada paaiškėja, kad šeima nėra vien dviejų žmonių santykiai. Ji gali tapti naujos kartos atsiradimo ir ugdymo vieta.

Todėl šeimos kūrimas iš esmės yra kur kas didesnė atsakomybė negu vien dviejų įsimylėjusių žmonių sprendimas gyventi kartu.

2. ŠEIMA TURI IR EKONOMINĮ PAGRINDĄ

Žmonės labai seniai suprato dar vieną paprastą dalyką: kartu išgyventi dažnai yra lengviau negu kiekvienam atskirai.

Du žmonės gali pasidalyti darbais, atsakomybėmis, ištekliais ir rūpesčiais. Kartu galima sukurti daugiau, negu reikia vien tik kasdieniam išgyvenimui.

Todėl šeima natūraliai tampa ir ekonomine sąjunga.

Žmonės kartu planuoja būstą, automobilį, santaupas, verslą, vaikų ateitį, poilsį ir daugybę kitų dalykų.

Istorijoje santuokos neretai buvo sudaromos ir dėl ekonominių, politinių ar turtinių interesų. Ypač tai buvo būdinga valdovų ir turtingoms šeimoms.

Tačiau vien ekonominis interesas šeimos sukurti negali.

Galima kartu turėti namą, verslą ir didelį turtą, tačiau vis tiek neturėti darnios šeimos.

Todėl materialinė gerovė yra svarbi, bet ji nėra šeimos esmė.

3. MEILĖS PARADOKSAS

Turbūt nėra žmogaus, kuris jaunystėje nebūtų patyręs įsimylėjimo.

Įsimylėjimas gali būti nuostabus.

Tačiau jis turi vieną pavojingą savybę – mes dažnai įsimylime ne tikrą žmogų, o savo susikurtą jo paveikslą.

Todėl ir atsirado tas liaudiškas posakis, kad meilė kartais gali būti „akla“.

Žmogus mato tai, ką nori matyti.

Jis mato išorę, gestus, balsą, šypseną, elgesį, tačiau tikroji žmogaus vidinė pasaulio samprata atsiskleidžia daug vėliau.

Čia ypač svarbus tampa emocinis intelektas.

Aukštesnio emocinio intelekto žmogus geriau atpažįsta ne tik savo, bet ir kito žmogaus emocijas, poreikius bei reakcijas. Tokie žmonės gali geriau išgirsti tai, kas nepasakoma žodžiais.

Jie gali žiūrėti į tą patį paveikslą ir jį interpretuoti skirtingai, tačiau suprasti vienas kito požiūrį.

Jie gali klausytis tos pačios muzikos, žiūrėti tą patį spektaklį, juoktis iš to paties humoro ir kartu suvokti, kad jų pasaulio matymas nebūtinai turi būti visiškai vienodas.

Svarbiausia ne vienodai galvoti. Svarbiausia – gebėti suprasti, kaip galvoja kitas.

Todėl darnių sutuoktinių santykiuose atsiranda įsiklausymas, palaikymas, pagalba ir pagarba.

Meilė tada tampa ne vien jausmu.

Ji tampa veiksmu kito žmogaus atžvilgiu.

4. VAIKO ATSIRADIMAS – DIDŽIAUSIAS ŠEIMOS IŠBANDYMAS

Vaiko gimimas iš esmės pakeičia šeimą.

Atsiranda žmogus, kuriam reikalinga ne tik meilė, bet ir didžiulės tėvų investicijos: laikas, dėmesys, darbas, materialiniai ištekliai, žinios ir kantrybė.

Tačiau vaikas šeimoje tampa ir ypatingu ryšio tarp tėvų centru.

Vaikas myli mamą.

Vaikas myli tėtį.

Ir dažnai jis nori matyti juos abu kartu, saugius ir laimingus.

Kai tėvai susipyksta, vaikas gali labai jautriai į tai reaguoti. Jis gali bandyti juos sutaikyti, ieškoti būdų susigrąžinti ankstesnę šeimos darną.

Tai vienas nuostabiausių šeimos reiškinių.

Vaikas ateina į pasaulį ne tam, kad būtų šeimos teisėjas. Jis ateina būti mylimas ir augti tarp žmonių, kuriuos myli.

Todėl labai svarbu, kad vaiko gimimas nebūtų naudojamas kaip priemonė sutuoktiniui išlaikyti.

Vaikas neturėtų tapti „garantu“ nuo išsiskyrimo.

Jis neturėtų būti įtraukiamas į suaugusiųjų santykių kovą.

Vaiko atsiradimas turėtų būti sąmoningas abiejų žmonių sprendimas ir abiejų pasirengimas prisiimti naują atsakomybę.

5. O VISA TAI LAIKO DORA

Galima turėti seksualinį ryšį.

Galima turėti meilę.

Galima turėti bendrą būstą.

Galima turėti bendrą verslą.

Galima turėti vaikų.

Tačiau visa tai dar negarantuoja šeimos darnos.

Kas tuomet ją laiko?

Dora vienas kito atžvilgiu.

Jeigu dingsta pagarba, sąžiningumas, atsakomybė, ištikimybė ir noras rūpintis kitu žmogumi, šeimos pamatai pradeda silpnėti.

Todėl šeimos problema iš esmės yra ir žmogaus doros problema.

Šeimos negalima išmokyti pagal vieną receptą.

Nėra vienos instrukcijos, kuri tiktų visoms poroms.

Kiekvienas žmogus yra skirtingas. Kiekviena šeima yra skirtinga. Kiekviena gyvenimo situacija yra skirtinga.

Tačiau galima išmokti geriau pažinti save, suprasti kitą ir atsakingiau kurti savo santykius.

KO MES GALIME MOKYTI?

Jeigu šeimos negalima išmokyti kaip vieno dalyko, galime padėti žmogui pasiruošti šeimai kitais būdais.

1. Išmokyti mokytis

Žmogus turi suprasti, kad šeimos kūrimas yra visą gyvenimą trunkantis mokymosi procesas.

Neužtenka vieną kartą „išlaikyti egzaminą“ ir gauti sutuoktinio statusą.

Gyvenimas nuolat keičiasi.

Keičiasi žmogus.

Keičiasi jo partneris.

Atsiranda vaikai.

Atsiranda naujos atsakomybės.

Todėl reikia mokėti mokytis iš savo gyvenimo.

2. Mokyti abipusio bendravimo meno

Daugybė šeimos problemų prasideda ne nuo to, kad žmonės nenori būti kartu, o nuo to, kad jie nesugeba vienas kito suprasti.

Todėl reikia mokytis klausytis.

Mokytis kalbėti.

Mokytis išgirsti.

Mokytis nesutikti nežeminant kito.

Mokytis spręsti konfliktus.

3. Supažindinti su doros ir moralės principais

Dora neturėtų priklausyti vien nuo religinės priklausomybės.

Žmogaus elgesio principai, tokie kaip pagarba, atsakomybė, sąžiningumas, ištikimybė, rūpinimasis silpnesniu ir kito žmogaus orumo saugojimas, gali būti suprantami ir religiniame, ir pasaulietiniame kontekste.

Todėl apie dorą galima kalbėti taip, kad jos principai būtų suprantami skirtingų pasaulėžiūrų žmonėms – baltų tikėjimo išpažinėjams, krikščionims, musulmonams, judaizmo išpažinėjams, kitų religijų žmonėms ir ateistams.

4. Padėti suprasti sutuoktinių atsiribojimo priežastis

Kai du žmonės pradeda tolti vienas nuo kito, labai lengva pradėti kaltinti.

Tačiau kaltinimas retai išsprendžia problemą.

Daug svarbiau išsiaiškinti:

Kas atsitiko? Kada prasidėjo atsiribojimas? Ko vienas iš kito nustojo girdėti? Ko trūksta? Ką kiekvienas iš jų galėtų pakeisti savyje?

Kartais šeimai reikia ne teismo, o pagalbos suprasti, kas joje vyksta.

5. Žvelgti į verslą per šeimos prizmę

Šeimos materialinė gerovė taip pat yra svarbi.

Todėl verslo kūrimas negali būti visiškai atskirtas nuo šeimos gyvenimo.

Koks verslas kuriamas?

Kiek laiko jis atima iš šeimos?

Kokią naudą jis sukuria šeimai?

Ar verslas padeda šeimai gyventi geriau, ar šeima tampa verslo auka?

Tai labai svarbūs klausimai.

Verslas turi tarnauti žmogaus gyvenimui, o ne žmogaus gyvenimas tapti verslo tarnyste.

ŠEIMA – NE FORMULĖ, O GYVAS ORGANIZMAS

Galbūt todėl nėra vieno recepto, kaip sukurti tobulą šeimą.

Tačiau yra dalykų, kuriuos galime suprasti.

Šeimą pradeda vyras ir moteris.

Ją sustiprina gebėjimas suprasti vienas kitą.

Ją materialiai palaiko bendras darbas ir atsakomybė.

Naują dimensiją jai suteikia vaikai.

O visa tai turi būti persmelkta dora.

Todėl šeimos kūrimas nėra vien romantinis pasirinkimas.

Tai – vienas sudėtingiausių žmogaus gyvenimo projektų.

Ir jeigu šeima yra visuomenės ląstelė, tuomet valstybės rūpinimasis šeima neturėtų apsiriboti vien materialine parama.

Reikia rūpintis ir tuo, kokie žmonės kuria šeimas.

Nes stipri valstybė prasideda ne nuo didelių pastatų.

Ji prasideda nuo žmogaus.

O žmogaus gyvenimas labai dažnai prasideda šeimoje.

Todėl klausimas nėra vien „kaip išsaugoti šeimą?“

Daug gilesnis klausimas yra:

„Kaip išugdyti žmogų, kuris moka kurti šeimą?“

Galbūt būtent nuo šio klausimo ir turėtume pradėti kalbėti apie šeimos ateitį.

*************************************************************************************************

P.S. Kviečiame padiskutuoti šia tema ir parašyti komentarą. Jeigu turite klausimų dėl šeimos sukūrimo, tai prašome kreiptis dėl konsultacijų. Neturime kažkokios panacėjos dėl įvairių skilimų šeimose, tačiau jeigu jūsų rūpesčius slegia viena iš aukščiau išvardintų 5 sėkmingos šeimos komponentų šiame straipsnyje, tada prašome atvykti pas mus į konsultaciją Klaipėdoje. Parašykite mums į mūsų el.paštą: jp.racio@outlook.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *