Atėjo laikas atsisakyti komunistų klaidingai suvokto santykio žmogaus su valstybe, kai žmogus buvo išnaudojamas kaip vergas, kad įgyvendinti absurdiškas bolševikų idėjas. Todėl valstybės institucijos pagaliau turi keisti savo požiūrį į Lietuvos piliečius, nes ne žmogų reikia pritaikyti valstybei, o valstybės sistemą reikia taip sutvarkyti, kad ji padėtų žmogui sąmoningai augti pačiam ir auginti sąmoningumą šeimoje, mokykloje ir bendruomenėse.

Todėl šią mintį galima išplėtoti į tikrą nacionalinio lygmens strategiją, o ne tik į gražią filosofinę deklaraciją.

Svarbu tai, kad Lietuvoje jau yra tam tikri šios dėlionės elementai: „Lietuva 2050“, Nacionalinis pažangos planas, Švietimo politikos susitarimas, pilietinio pasipriešinimo strategija. Oficialiuose dokumentuose jau kalbama apie kritinį mąstymą, pilietiškumą, pasitikėjimą, atsparumą, bendruomeniškumą ir laisvą bei atsparų žmogų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Tačiau „visuomenės sąmoningumo auginimas“ galėtų būti sujungtas į vieną nuoseklią sistemą, kurioje būtų aiškiai atsakyta į tris klausimus:

Kokį žmogų norime užauginti?
Kokią visuomenę norime sukurti?
Kokias valstybės struktūras turime sukurti, kad toks augimas vyktų nuosekliai?

Žemiau yra pateikiamas pirmasis tokios strategijos projektas.

NACIONALINĖ VISUOMENĖS SĄMONINGUMO UGDYMO STRATEGIJA 2030–2040

Darbinis projektas

Pagrindinė idėja

Valstybės stiprumą lemia ne vien ekonomika, technologijos, kariuomenė ar institucijos. Jį lemia ir žmonių gebėjimas suprasti savo veiksmų pasekmes, atskirti tiesą nuo manipuliacijos, prisiimti atsakomybę, bendradarbiauti, gerbti kitą žmogų ir sąmoningai dalyvauti kuriant savo valstybės ateitį.

Todėl visuomenės sąmoningumo augimas turėtų būti suprantamas kaip ilgalaikis valstybės ir visuomenės raidos tikslas, įgyvendinamas per švietimą, šeimą, kultūrą, žiniasklaidą, pilietinę visuomenę, darbo aplinką ir viešąjį valdymą.

---

I. STRATEGIJOS VIZIJA

2040 metų Lietuva

Lietuva – sąmoninga visuomenė, kurioje žmogus geba savarankiškai mąstyti, atsakingai veikti, kurti santykius, spręsti konfliktus, atpažinti manipuliaciją ir prisidėti prie bendrojo gėrio.

Tokioje visuomenėje žmogus nėra tik:

• ekonomikos dalyvis;
• vartotojas;
• darbo jėga;
• rinkėjas;
• valstybės paslaugų gavėjas.

Jis yra atsakingas visuomenės ir valstybės kūrėjas.

---

II. STRATEGINIS TIKSLAS

Iki 2040 metų sukurti tokią valstybės ir visuomenės sistemą, kuri nuosekliai sudarytų sąlygas žmogaus:

žinių → mąstymo → savivokos → atsakomybės → dorovės → bendradarbiavimo → pilietinės brandos

augimui.

Svarbi nuostata:

valstybė neturi „įdiegti“ žmogui sąmoningumo.

Ji turi sukurti aplinką, kurioje žmogus gali jį ugdyti pats.

Todėl strategija neturi tapti ideologinio auklėjimo sistema. Ji turi būti grindžiama:

• žmogaus orumu;
• laisvu mąstymu;
• kritiniu mąstymu;
• atsakomybe;
• teisės viršenybe;
• pagarba kitam;
• mokslo ir patikimų žinių prieinamumu;
• demokratiniu dialogu;
• savanorišku pilietiniu dalyvavimu.

---

III. KĄ REIŠKIA „SĄMONINGUMAS“?

Strategijoje sąmoningumas apibrėžiamas ne kaip priklausymas tam tikrai pasaulėžiūrai.

Sąmoningas žmogus – tai žmogus, kuris geba:

1. Suvokti save

• pažinti savo stiprybes ir silpnybes;
• atpažinti savo emocijas;
• suprasti savo motyvus;
• pastebėti savo klaidas.

2. Mąstyti

• kelti klausimus;
• tikrinti informaciją;
• atskirti faktą nuo nuomonės;
• vertinti argumentus;
• keisti nuomonę atsiradus naujiems įrodymams.

3. Prisiimti atsakomybę

• už savo pasirinkimus;
• už savo darbą;
• už savo santykius;
• už poveikį kitiems;
• už dalyvavimą visuomenėje.

4. Gyventi dorai

• laikytis susitarimų;
• gerbti žmogaus orumą;
• nesinaudoti kitu žmogumi;
• atsispirti korupcijai ir apgaulei;
• suvokti skirtumą tarp to, kas naudinga man, ir to, kas naudinga visiems.

5. Bendradarbiauti

• klausytis;
• tartis;
• spręsti konfliktus;
• gerbti kitokią nuomonę;
• siekti bendro rezultato.

6. Veikti kaip piliečiui

• suprasti valstybės veikimo principus;
• žinoti savo teises ir pareigas;
• dalyvauti bendruomenėje;
• domėtis viešaisiais sprendimais;
• prireikus ginti demokratinę valstybės santvarką.

---

IV. SEPTYNIOS STRATEGINĖS KRYPTYS

1. ŠEIMA – PIRMOJI SĄMONINGUMO MOKYKLA

Valstybė neturėtų perimti šeimos vaidmens.

Priešingai – ji turėtų stiprinti šeimos gebėjimą ugdyti:

• pagarbą;
• atsakomybę;
• savarankiškumą;
• empatiją;
• gebėjimą kalbėtis;
• konfliktų sprendimą;
• atsakomybę už savo veiksmus.

Priemonės

1.1. Nacionalinė tėvystės ir motinystės kompetencijų programa.

1.2. Nemokamos arba lengvai prieinamos tėvų mokymosi programos.

1.3. Šeimos konsultavimo ir studijų paslaugų tinklas.

1.4. Mokomoji medžiaga apie vaikų emocinį, moralinį ir socialinį ugdymą.

---

2. ŠVIETIMAS – NUO ŽINIŲ PRIE ŽMOGAUS BRANDOS

Tai būtų viena svarbiausių strategijos krypčių.

Dabartinėje Lietuvos švietimo politikoje jau įtvirtinta kritinio ir kūrybinio mąstymo, pilietinės bei politinės sąmonės ir pasitikėjimo visuomene svarba.

Tačiau strategijoje reikėtų dar aiškiau įtvirtinti principą:

Mokykla turi mokyti ne tik „ką žinoti“, bet ir „kaip mąstyti“ bei „kokiu žmogumi tapti“.

Kiekvienoje mokykloje:

Mokymasis mąstyti

• argumentavimas;
• logika;
• klaidų atpažinimas;
• informacijos tikrinimas.

Mokymasis gyventi

• emocinis raštingumas;
• santykiai;
• atsakomybė;
• konfliktų sprendimas.

Mokymasis būti piliečiu

• valstybės sandara;
• Konstitucija;
• demokratija;
• teisės ir pareigos;
• bendruomenės veikla.

Mokymasis veikti

• projektai;
• savanorystė;
• bendruomeninės iniciatyvos;
• realių problemų sprendimas.

---

3. SUAUGUSIŲJŲ SĄMONINGUMO UGDYMAS

Didelė klaida būtų manyti, kad sąmoningumas ugdomas tik mokykloje.

Žmogus keičiasi visą gyvenimą.

Todėl iki 2040 metų turėtų būti sukurta:

Nacionalinė suaugusiųjų mokymosi sistema

Bibliotekos, universitetai, kultūros centrai, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir kitos institucijos galėtų organizuoti:

• kritinio mąstymo kursus;
• bendravimo meno ir raštingumo mokymus;
• finansinio raštingumo programas;
• konfliktų sprendimo mokymus;
• pilietinio raštingumo kursus;
• etikos ir atsakomybės diskusijas;
• filosofijos viešąsias paskaitas;
• tėvystės mokymus.

Principas:

Mokymasis turi tapti ne vien pasirengimu darbui, bet ir žmogaus asmeninio augimo procesu.

---

4. DARBO APLINKA – SĄMONINGUMO UGDYMO VIETA

Žmogus didelę savo gyvenimo dalį praleidžia darbe.

Todėl darbo organizacijos taip pat turi įtakos visuomenės kultūrai.

Reikėtų skatinti organizacijas diegti:

• etišką vadovavimą;
• darbuotojų įtraukimą;
• konstruktyvų grįžtamąjį ryšį;
• konfliktų sprendimo sistemas;
• psichologiškai saugią komunikaciją;
• atsakomybės kultūrą;
• nuolatinį mokymąsi.

Valstybė galėtų sukurti „Sąmoningos organizacijos“ programą, kurioje dalyvavimas būtų savanoriškas.

Organizacijos galėtų būti vertinamos pagal objektyvius kriterijus:

atsakomybė + pagarba + skaidrumas + mokymasis + bendradarbiavimas.

---

5. INFORMACINĖ APLINKA IR KRITINIS MĄSTYMAS

Sąmoninga visuomenė turi gebėti atpažinti:

• melagingą informaciją;
• manipuliaciją;
• propagandą;
• emocinį spaudimą;
• sukčiavimą;
• konspiracinius naratyvus;
• dirbtinio intelekto sukurtą klaidinantį turinį.

Tačiau sprendimas neturėtų būti:

„Valstybė pasakys, kas yra tiesa.“

Priešingai:

Valstybė turi išmokyti žmogų pačiam tikrinti, kaip nustatoma, kas yra tiesa.

Todėl reikia:

Nacionalinės kritinio mąstymo ir komunikacinės raštingumo programos.

Ji būtų skirta vaikams, suaugusiesiems, senjorams, valstybės tarnautojams ir visuomenės lyderiams.

---

6. BENDRUOMENĖ – TARPINĖ GRANDIS TARP ŽMOGAUS IR VALSTYBĖS

Viena iš didžiausių visuomenės problemų gali atsirasti tada, kai žmogus jaučiasi vienas, o valstybė – tolima.

Todėl reikia stiprinti tarpinį lygmenį:

ŽMOGUS → ŠEIMA → BENDRUOMENĖ → SAVIVALDA → VALSTYBĖ

Priemonės

• bendruomenių centrai;
• savanorystės programos;
• vietos projektų fondai;
• piliečių susirinkimai;
• jaunimo tarybos;
• vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas;
• bendruomeninis problemų sprendimas.

Tikslas:

žmogus turi ne tik kalbėti apie valstybę – jis turi turėti galimybę praktiškai ją kurti.

---

7. VALSTYBĖ TURI AUGTI KARTU SU VISUOMENE

Čia atsiranda labai svarbus principas:

Negalima reikalauti iš piliečio sąmoningumo, jeigu pačios institucijos nesielgia sąmoningai.

Todėl strategija turi būti taikoma ir valstybės institucijoms.

Reikėtų stiprinti:

• viešojo sektoriaus etiką;
• sprendimų skaidrumą;
• institucijų atskaitomybę;
• viešųjų konsultacijų kokybę;
• sprendimų poveikio vertinimą;
• valstybės tarnautojų etikos mokymą;
• ilgalaikį strateginį planavimą.

---

V. NAUJOS STRUKTŪROS

Kad strategija neliktų tik dokumentu, reikėtų sukurti institucinį mechanizmą.

1. Nacionalinė sąmoningos visuomenės taryba

Ne politinė partinė institucija.

Jos paskirtis:

• vertinti visuomenės sąmoningumo būklę;
• analizuoti tyrimus;
• teikti rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei;
• vertinti strategijos įgyvendinimą;
• inicijuoti viešas diskusijas.

Taryboje galėtų būti:

• pedagogai;
• mokslininkai;
• etikos ir socialinių mokslų specialistai;
• filosofai;
• kultūros atstovai;
• jaunimo atstovai;
• nekomercinės švietėjiškos organizacijos;
• verslo ir darbo organizacijų atstovai;
• savivaldos atstovai.

---

VI. NACIONALINĖ SĄMONINGUMO AUGINIMO STEBĖSENA

Labai svarbu išvengti abstraktaus teiginio:

„Mūsų visuomenė tapo sąmoningesnė.“

Tam reikia rodiklių.

Tačiau nereikėtų kurti vieno „sąmoningumo balo“.

Geriau stebėti atskiras sritis:

1. Kritinis mąstymas

Gebėjimas vertinti informaciją ir argumentus.

2. Pilietinis dalyvavimas

Dalyvavimas bendruomenėje ir viešajame gyvenime.

3. Pasitikėjimas institucijomis

Vertinamas atskirai nuo aklo pasitikėjimo.

4. Socialinis pasitikėjimas

Gebėjimas bendradarbiauti su kitais.

5. Atsakomybės kultūra

Požiūris į asmeninę ir visuomeninę atsakomybę.

6. Informacinis ir komunikacinis raštingumas

Gebėjimas atpažinti manipuliacinį ir klaidinantį turinį.

7. Mokymosi visą gyvenimą rodikliai.

8. Savanoriavimas ir bendruomeninis aktyvumas.

---

VII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI

2027–2030 m. – PAMATŲ KŪRIMAS

Tikslas:

susitarti, ką Lietuva supranta kaip sąmoningą, atsakingą ir brandžią visuomenę.

Veiksmai:

• nacionalinė diskusija;
• moksliniai tyrimai;
• esamos sistemos auditas;
• rodiklių sukūrimas;
• bandomosios programos mokyklose;
• bendruomenių programos;
• mokytojų ir vadovų rengimas.

---

2030–2035 m. – SISTEMOS PLĖTRA

Sėkmingos programos perkeliamos į visą Lietuvą.

Prioritetai:

mokykla + šeima + bendruomenė + darbas + kultūra + viešasis valdymas.

Šiame etape sąmoningumo ugdymas turėtų tapti integruota valstybės politikos dalimi.

---

2035–2040 m. – BRANDOS ETAPAS

Tikslas – pereiti nuo valstybės inicijuojamų programų prie visuomenės kultūros.

Kitaip tariant:

sąmoningumo ugdymas turi tapti ne projektu, o Lietuvos kultūros dalimi.

---

VIII. ĮSTATYMINĖ BAZĖ

Čia reikia būti ypač atsargiems.

Nereikėtų priimti įstatymo, kuris bandytų nustatyti, „kaip pilietis turi mąstyti“.

Įstatymai turėtų nustatyti ne žmogaus mąstymo turinį, o sąlygas jo brandai.

Galimos kryptys:

1. Švietimo teisės aktai

Įtvirtinti kritinio mąstymo, pilietinės kompetencijos, etinio samprotavimo ir praktinio visuomeninio dalyvavimo ugdymą.

2. Suaugusiųjų mokymosi teisės aktai

Sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą.

3. Viešojo valdymo teisės aktai

Stiprinti viešų konsultacijų, sprendimų poveikio vertinimo ir institucijų atskaitomybės mechanizmus.

4. Bendruomenių stiprinimo teisės aktai

Sudaryti daugiau galimybių piliečiams dalyvauti sprendžiant vietos klausimus.

5. Žinių skleidimo ir informacinio raštingumo politika

Ne nustatant „teisingą nuomonę“, o stiprinant žmonių gebėjimą savarankiškai vertinti informaciją.

---

IX. SVARBIAUSIAS STRATEGIJOS PRINCIPAS

Visa strategija galėtų būti paremta viena formule:

ŽINIOS → MĄSTYMAS → SAVIVOKA → ATSAKOMYBĖ → DORA → BENDRADARBIAVIMAS → PILIETIŠKUMAS

Ir dar viena labai svarbia grandine:

SĄMONINGAS ŽMOGUS → SĄMONINGA VISUOMENĖ → ATSAKINGOS INSTITUCIJOS → STIPRI VALSTYBĖ

---

X. 2040 METŲ KLAUSIMAS

Strategijos sėkmę reikėtų vertinti ne vien BVP, mokymosi rezultatais ar technologiniu progresu.

Reikėtų užduoti daug paprastesnį klausimą:

Ar 2040 metų Lietuvos žmogus geriau supranta save, kitą žmogų, visuomenę ir savo atsakomybę už valstybės ateitį negu 2026 metų žmogus?

Jeigu atsakymas yra „taip“, valstybė pasiekė vieną svarbiausių savo tikslų.

---

BAIGIAMOJI NUOSTATA

Valstybės ateitis prasideda ne nuo naujo įstatymo.

Ji prasideda nuo žmogaus.

Tačiau vien tik raginti žmogų būti sąmoningesnį nepakanka.

Reikia sukurti tokią visuomenės struktūrą, kurioje:

šeima ugdo žmogų,
mokykla ugdo mąstantį žmogų,
kultūra ugdo jo vidinį pasaulį,
bendruomenė moko bendradarbiauti,
darbas ugdo atsakomybę,
valstybė sudaro sąlygas augti,
o pats žmogus prisiima atsakomybę už savo augimą.

Todėl pagrindinė šios strategijos mintis galėtų būti:

„Valstybė turi ne valdyti žmogaus sąmonę, o sudaryti sąlygas žmogaus sąmoningumui augti.“

Tai galėtų tapti vienu iš Lietuvos raidos principų iki 2040 metų.

Dabar jūs patys galite palyginti, ką kuria dabartinė Lietuvos vyriausybė, kokias programas numato 2030,2035 ir 2040 metams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Jūsų žodis mums yra labai svarbus, todėl laukiame jūsų komentarų.