AR VISUOMENĖ GALI NUGALĖTI PIKTAVALIŠKUMĄ ŽMOGUJE?
Žmogus gali būti geros valios arba piktavalIs. Vienas savo elgesiu kuria, padeda, saugo ir stiprina kitus žmones, o kitas – išnaudoja, manipuliuoja, meluoja, žemina ir griauna. Tačiau kyla daug gilesnis klausimas:
Ar visuomenė gali nugalėti piktavališkumą žmoguje?
Atsakymas nėra paprastas. Visuomenė negali vien įsakymu iš žmogaus pašalinti blogos valios. Tačiau ji gali padaryti labai daug: silpninti sąlygas, kuriose piktavališkumas klesti, ir stiprinti tas sąlygas, kuriose auga sąmoningumas, atsakomybė, sąžiningumas ir gera valia.
Tai viena svarbiausių kiekvienos visuomenės užduočių.
1. Piktavališkumas prasideda ne nuo veiksmo, o nuo valios
Blogas poelgis yra tik išorinė to, kas vyksta žmogaus viduje, išraiška.
Piktavališkumas prasideda tada, kai žmogus sąmoningai pasirenka savo naudą kito žmogaus sąskaita. Kai jam kito žmogaus skausmas tampa nesvarbus. Kai jis pradeda manyti:
„Svarbu, kad man būtų gerai, nesvarbu, kas atsitiks kitiems.“
Iš tokios nuostatos gali atsirasti melas, apgaulė, manipuliacija, kerštas, pavydas, išnaudojimas, smurtas ar korupcija.
Todėl kovoti vien su išoriniais blogio pasireiškimais nepakanka.
Reikia klausti:
Kas vyksta žmogaus sąmonėje, kad jis gali norėti blogio kitam žmogui?
2. Visuomenė pati gali stiprinti arba silpninti piktavališkumą
Žmogus nėra izoliuota būtybė. Jį veikia šeima, mokykla, kultūra, draugai, visuomenės normos, įstatymai, žiniasklaida ir valstybės institucijos.
Jeigu visuomenėje už melą atlyginama, o už sąžiningumą baudžiama, melas stiprėja.
Jeigu valdžia leidžia nebaudžiamai išnaudoti kitus, išnaudojimas tampa norma.
Jeigu žmogus mato, kad sėkmę galima pasiekti apgaule, jis gauna labai pavojingą pamoką:
„Svarbu ne tai, koks esi, o tai, kiek gali pasiimti.“
Tačiau galima sukurti ir priešingą kultūrą.
Kultūrą, kurioje vertinama:
- sąžiningumas;
- atsakomybė;
- pagarba žmogui;
- gebėjimas laikytis duoto žodžio;
- pagalba silpnesniam;
- tarnystė bendram gėriui;
- gebėjimas pripažinti savo klaidą;
- noras tobulėti.
Tuomet visuomenė pradeda daryti priešingą poveikį – ji ugdo gerą valią.
3. Vien bausmės piktavališkumo nenugalės
Valstybė privalo saugoti visuomenę nuo nusikaltimų ir bausti už įstatymų pažeidimus. Tai būtina.
Tačiau bausmė pati savaime žmogaus nepadaro geru.
Galima priversti žmogų nepadaryti nusikaltimo, bet negalima vien bausme išmokyti jo mylėti kitą žmogų.
Todėl visuomenėje turi veikti du mechanizmai:
1. Riboti blogį.
2. Ugdyti gėrį.
Jeigu egzistuoja tik pirmasis, visuomenė tampa represinė.
Jeigu egzistuoja tik antrasis ir nėra ribų blogiui, visuomenė tampa pažeidžiama.
Todėl reikalinga pusiausvyra:
laisvė + atsakomybė,
teisė + pareiga,
gailestingumas + teisingumas.
4. Didžiausias ginklas prieš piktavališkumą – sąmoningumas
Piktavališkas žmogus dažnai nenori matyti savęs tokio, koks jis yra.
Jis pateisina savo veiksmus.
„Aš tik giniau save.“
„Jie patys kalti.“
„Visi taip daro.“
„Jeigu nepasinaudosiu aš, pasinaudos kitas.“
„Man tiesiog reikia išgyventi.“
Taip žmogus gali palaipsniui prarasti gebėjimą atskirti pateisinimą nuo tiesos.
Todėl labai svarbus yra sąmoningumo ugdymas – gebėjimas pažvelgti į savo mintis, motyvus ir veiksmus iš šalies.
Sąmoningas žmogus gali savęs paklausti:
„Kodėl aš tai darau?“
„Ką mano veiksmas padarys kitam žmogui?“
„Ar aš elgiuosi teisingai, net jeigu niekas apie tai nesužinos?“
Tai jau yra moralinio gyvenimo pradžia.
5. Švietimo tikslas neturėtų būti vien žinių suteikimas
Čia atsiveria ypatingai svarbi mokyklos užduotis.
Mokykla gali išmokyti vaiką matematikos, istorijos, kalbų, fizikos ir daugybės kitų dalykų.
Tačiau iškyla dar svarbesnis klausimas:
Kokiu žmogumi jis taps?
Ar jis bus protingas, bet nesąžiningas?
Išsilavinęs, bet piktavalis?
Gebantis daug uždirbti, bet pasirengęs išnaudoti kitus?
Ar jis bus žmogus, kuris savo žinias panaudos kitų ir visuomenės labui?
Todėl tikrasis švietimo tikslas turėtų būti ne vien:
„Ką žmogus turi žinoti?“
Bet ir:
„Kokiu žmogumi jis turi tapti?“
Žinios suteikia žmogui galimybių.
Moralė parodo, kaip tomis galimybėmis naudotis.
6. Šeima – pirmoji piktavališkumo prevencijos mokykla
Vaikas pirmiausia mokosi ne iš vadovėlių.
Jis mokosi stebėdamas suaugusiuosius.
Jeigu šeimoje vaikas mato pagarbą, atsakomybę, rūpinimąsi kitu žmogumi ir gebėjimą pripažinti klaidas, jis gauna vieną iš svarbiausių gyvenimo pamokų.
Jeigu jis nuolat mato melą, agresiją, pažeminimą, manipuliaciją ir nepagarbą, jis taip pat mokosi.
Todėl moralinė visuomenės būklė prasideda ne parlamente.
Ji prasideda šeimoje.
7. Visuomenė turi ne tik smerkti blogį, bet ir stiprinti gerą valią
Kartais visuomenė labai daug kalba apie tai, ko negalima daryti.
Negalima vogti.
Negalima meluoti.
Negalima smurtauti.
Negalima apgaudinėti.
Tai būtina.
Tačiau nepakanka.
Žmogui reikia parodyti ir tai, ką verta daryti.
Verta padėti.
Verta būti sąžiningam.
Verta laikytis žodžio.
Verta ginti silpnesnį.
Verta prisiimti atsakomybę.
Verta mokytis.
Verta atleisti.
Verta kurti.
Verta tarnauti ne vien savo naudai, bet ir bendram gėriui.
Visuomenė, kuri tik draudžia blogį, dar nėra morali visuomenė.
Morali visuomenė yra ta, kuri padeda žmogui pasirinkti gėrį.
8. Piktavališkumas tampa ypač pavojingas tada, kai visuomenė jį toleruoja
Blogis retai iš karto užvaldo visą visuomenę.
Dažnai jis pradeda nuo mažų dalykų.
„Nieko tokio.“
„Visi taip daro.“
„Kam čia rūpi?“
„Geriau nesikišti.“
„Tegu tvarkosi patys.“
Taip atsiranda pavojingas reiškinys – abejingumas blogiui.
Žmogus nebūtinai pats tampa piktavalis. Tačiau jis nustoja priešintis piktavališkumui.
Ir tada blogis gauna tai, ko jam labiausiai reikia:
erdvę veikti.
Todėl visuomenės moralinę sveikatą galima vertinti ne tik pagal tai, kiek joje yra gerų žmonių.
Reikia klausti:
Kiek žmonių yra pasirengę sustabdyti blogį, kai jį mato?
9. Demokratijai taip pat reikia moralios visuomenės
Demokratija negali būti vien balsavimo procedūra.
Jeigu žmonės lengvai pasiduoda melui, manipuliacijai, neapykantai ir propagandai, demokratinės institucijos tampa pažeidžiamos.
Todėl demokratijai reikia ne tik įstatymų.
Jai reikia žmonių, gebančių:
- mąstyti savarankiškai;
- tikrinti informaciją;
- pripažinti faktus;
- toleruoti kitokią nuomonę;
- atsispirti manipuliacijai;
- prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus.
Kitaip tariant, demokratijai reikia sąmoningų piliečių.
10. Ar galima visiškai nugalėti piktavališkumą?
Tikriausiai ne.
Kol egzistuos žmogaus laisvė rinktis, egzistuos ir galimybė pasirinkti blogį.
Tačiau iš to nereikia daryti pesimistinės išvados.
Mes negalime panaikinti blogio galimybės.
Bet galime sumažinti jo galią.
Galime ugdyti žmogų, kuris geriau atpažįsta savo blogus motyvus.
Galime sukurti institucijas, kurios neleidžia piktavališkumui nevaržomai veikti.
Galime kurti kultūrą, kurioje sąžiningumas yra vertybė, o ne kvailumas.
Galime mokyti vaikus ne tik žinių, bet ir atsakomybės.
Galime stiprinti šeimą.
Galime stiprinti bendruomenes, dirbančias gėrio visumenėje auginimui. .
Galime ugdyti pilietinę drąsą.
Galime padėti žmogui suprasti, kad jo pasirinkimai turi pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir kitiems.
Didžiausia pergalė – ne sunaikinti piktą žmogų
Čia slypi labai svarbi mintis.
Kova su piktavališkumu neturėtų reikšti kovos su pačiu žmogumi.
Tikrasis tikslas yra sumažinti blogio galią ir sustiprinti žmogaus gebėjimą rinktis gėrį.
Todėl visuomenė turi vienu metu atlikti tris užduotis:
apsaugoti nekaltą žmogų nuo blogio,
apriboti piktavališką elgesį,
ir ugdyti žmoguje gerą valią.
Tai daug sunkiau negu vien nubausti.
Bet būtent tai yra civilizuotos visuomenės kelias.
Visuomenės ateitį lemia ne tik jos įstatymai
Valstybės stiprumą galima matuoti ekonomika, kariuomene, technologijomis, BVP ar infrastruktūra.
Tačiau yra dar vienas, daug sunkiau pamatuojamas dalykas:
kokie žmonės gyvena toje valstybėje?
Jeigu žmonės sąžiningi, atsakingi ir pasitikintys vieni kitais, visuomenė turi didžiulę vidinę jėgą.
Jeigu žmonės vieni kitų bijo, apgaudinėja ir išnaudoja, net labai turtinga valstybė tampa viduje silpna.
Todėl tikroji visuomenės galia slypi ne vien jos materialiniuose ištekliuose.
Ji slypi žmogaus sąmonėje ir moralėje.
Ir čia atsiranda galbūt pats svarbiausias klausimas:
Ar galime sukurti visuomenę, kuri pati sugeba pastebėti savo moralines klaidas ir jas ištaisyti dar prieš prasidedant jos irimui?
Jeigu atsakymas yra „taip“, tuomet turime pradėti ne nuo kovos su blogais žmonėmis.
Turime pradėti nuo žmogaus sąmoningumo, moralės ir atsakomybės ugdymo.
Nes visuomenę galiausiai kuria ne įstatymai.
Visuomenę kuria žmonės.
O žmonių ateitį lemia jų kasdieniai pasirinkimai:
ką jie galvoja,
ko jie siekia,
kaip elgiasi su kitu žmogumi
ir kokią valią jie pasirenka – gerąją ar piktąją.
Geroji valia kuria žmones ir visuomenę.
Pikta valia ją ardo.
(Trumpas video: „NEKENKITE GERANORIŠKIEMS ŽMONĖMS”)
Todėl kova už geresnę visuomenę pirmiausia yra kova už geresnį žmogų
Kaip valstybė praktiškai galėtų ugdyti gerą žmogaus valią?
Apie tai sekančiame straipsnyje. Kviečiame jus aktyviai dalyvauti diskusijoje šia tema. Todėl parašykite savo komentarą ir tarkite savo žodį, ką jūs manote apie tai.
