MOKĖJIMAS MOKYTIS – FUNDAMENTALUS LAIPTELIS Į ŽMOGAUS SĄMONINGUMO AUGIMĄ
Tai tęsinys iš ankstesnės II dalies: „MOKĖJIMAS MOKYTIS – FUNDAMENTALUS LAIPTELIS Į ŽMOGAUS SĄMONINGUMO AUGIMĄ”.
Žmogus visą gyvenimą mokosi. Tačiau vienas svarbiausių klausimų yra ne tai, kiek jis išmoko, o ar jis išmoko mokytis.
Žmogus gali turėti daug žinių, aukštąjį išsilavinimą, diplomus, profesinę patirtį ir daugybę gyvenimo metų. Tačiau jeigu jis nemoka mokytis iš savo patirties, savo klaidų, kitų žmonių ir besikeičiančio pasaulio, jo augimas tam tikru momentu gali sustoti.
Todėl gebėjimas mokytis yra ne vien mokyklinis įgūdis.
Tai vienas iš žmogaus augimo pagrindų.
Žmogus mokosi nuo pirmųjų gyvenimo dienų
Mažas vaikas mokosi vaikščioti.
Jis atsistoja, nukrinta, vėl atsistoja.
Jis mokosi kalbėti.
Mokosi pažinti žmones.
Mokosi suprasti aplinką.
Mokosi atskirti, kas galima, o kas negalima.
Tačiau augdamas žmogus dažnai pradeda manyti, kad mokymasis yra tai, kas vyksta mokykloje ir universitete.
Baigė mokyklą – mokslai baigti.
Baigė universitetą – mokslai baigti.
Gavo diplomą – vadinasi, jau išmoko.
Bet gyvenimas parodo visai ką kita.
Gyvenimas nuolat pateikia naujas situacijas, kurių žmogus anksčiau nebuvo mokęsis.
Todėl žmogui reikia ne vien sukauptų žinių.
Jam reikia gebėjimo įgyti naujas žinias ir supratimą.
ŽINOTI IR MOKĖTI MOKYTIS – NE TAS PATS
Žmogus gali daug žinoti.
Tačiau tai dar nereiškia, kad jis moka mokytis.
Mokėti mokytis reiškia gebėti:
- pripažinti, kad kažko nežinai;
- pastebėti, ko nesupranti;
- surasti trūkstamą informaciją;
- užduoti tinkamą klausimą;
- išgirsti kitą žmogų;
- ištaisyti savo klaidą;
- patikrinti savo įsitikinimus;
- pritaikyti naują supratimą;
- mokytis iš patirties;
- keisti savo veiksmus, kai paaiškėja, kad ankstesnis sprendimas buvo netinkamas.
Tai jau yra daug daugiau negu informacijos kaupimas.
PIRMASIS SĄMONINGUMO ŽINGSNIS – „AŠ NEŽINAU“
Galbūt vienas iš svarbiausių žmogaus augimo momentų įvyksta tada, kai jis gali ramiai pasakyti:
„Aš to nežinau.“
Tai nėra silpnumo pripažinimas.
Priešingai.
Tai gali būti mokymosi pradžia.
Kol žmogus įsitikinęs, kad jau viską žino, jis neturi priežasties mokytis.
Kai jis pripažįsta:
„Aš nežinau“,
atsiranda galimybė:
„Aš galiu sužinoti.“
O iš čia prasideda augimas.
„AŠ NEŽINAU“ → „NORIU SUPRASTI“
Tai labai svarbus perėjimas.
Žmogus, kuris moka mokytis, nebūtinai turi atsakymą į kiekvieną klausimą.
Tačiau jis turi kitą labai svarbų gebėjimą:
jis moka ieškoti atsakymo.
Ir dar svarbiau – jis gali išmokti atskirti:
ką aš žinau,
ko aš nežinau,
ką aš manau žinąs,
ir ką aš galiu patikrinti.
Tai jau yra daug aukštesnio lygio mąstymas.
KODĖL TAI SVARBU SĄMONINGUMUI?
Jeigu žmogus negali mokytis, jo pasaulis pradeda remtis tuo, ką jis jau žino.
Jis gali sakyti:
„Aš visada taip dariau.“
„Mūsų šeimoje visada taip buvo.“
„Visi taip galvoja.“
„Man niekas neįrodys.“
„Aš jau žinau.“
Tokiu atveju žmogus gali nebesidomėti tuo, kas prieštarauja jo turimam supratimui.
Jo ankstesnės žinios tampa nebe atrama mokymuisi, o siena prieš mokymąsi.
Todėl gebėjimas mokytis reikalauja tam tikro vidinio lankstumo.
MOKYMASIS IŠ KLAIDOS
Vienas svarbiausių mokėjimo mokytis požymių – gebėjimas mokytis iš savo klaidų.
Klysti gali kiekvienas.
Tačiau galima į klaidą žiūrėti dviem būdais.
Pirmasis:
„Kas dėl to kaltas?“
Antrasis:
„Ką aš iš šios situacijos galiu išmokti?“
Antrasis klausimas pakeičia žmogaus santykį su klaida.
Klaida tampa ne vien nesėkme.
Ji tampa informacija apie tai, ką reikia suprasti arba pakeisti.
O ČIA ATSIRANDA IR SANTYKIAI TARP ŽMONIŲ
Šis gebėjimas labai svarbus ne tik mokantis matematikos ar fizikos.
Jis nepaprastai svarbus žmonių santykiams.
Įsivaizduokime konfliktą tarp dviejų žmonių.
Vienas sako:
„Tu visada taip darai.“
Kitas:
„Ne, tu visada taip darai!“
Abu gina savo poziciją.
Konfliktas gilėja.
Tačiau jeigu bent vienas žmogus gali sustoti ir paklausti:
„Gal aš kažko šioje situacijoje nesuprantu?“
atsiranda galimybė mokytis iš situacijos.
Galbūt aš neišgirdau kito žmogaus.
Galbūt neteisingai supratau jo žodžius.
Galbūt mano reakciją sukėlė ankstesnė patirtis.
Galbūt kitas žmogus mato tai, ko aš nematau.
Štai čia mokėjimas mokytis tampa santykių kultūros dalimi.
MOKĖTI KLAUSYTIS – TAIP PAT YRA MOKĖTI MOKYTIS
Jeigu žmogus nesugeba klausytis kito, jis negali iš jo mokytis.
Jis gali tik laukti savo eilės kalbėti.
Todėl gebėjimas mokytis ugdo ir kitus gebėjimus:
klausytis,
klausti,
suprasti,
diskutuoti,
bendradarbiauti,
pripažinti klaidą,
ieškoti sprendimo.
Tai reiškia, kad mokėjimas mokytis gali būti svarbus ne tik žmogaus intelektiniam, bet ir socialiniam bei emociniam augimui.
O KAS ATSITINKA, KAI MOKYTI MOKYTIS NEMOKAME?
Mokinys gali pradėti galvoti:
„Aš negabus matematikai.“
Suaugęs žmogus:
„Aš toks jau esu.“
Vadovas:
„Mano darbuotojai nieko nesupranta.“
Tėvas:
„Mano vaikas tinginys.“
Mokytojas:
„Šitas mokinys negabus.“
Visais šiais atvejais žmogus gali labai greitai pereiti nuo klausimo:
„Kas vyksta?“
prie išvados:
„Aš jau žinau, kas čia yra.“
Ir tuo momentu mokymasis gali sustoti.
MOKĖJIMAS MOKYTIS KEIČIA ŽMOGAUS POŽIŪRĮ Į PASAULĮ
Žmogus, kuris moka mokytis, gali pradėti matyti gyvenimą kaip nuolatinį mokymosi procesą.
Kiekviena nauja situacija gali tapti klausimu:
„Ko ši situacija mane moko?“
Nesėkmė:
„Ko iš jos galiu išmokti?“
Konfliktas:
„Ko nesupratau?“
Kito žmogaus nuomonė:
„Ką galiu iš jos sužinoti?“
Nauja problema:
„Ko man trūksta, kad galėčiau ją išspręsti?“
Nauja galimybė:
„Ko turiu išmokti, kad galėčiau ja pasinaudoti?“
Tai jau yra visiškai kitoks santykis su gyvenimu.
MOKYTOJAS, KURIS MOKA MOKYTIS, AUGINA KITOKĮ MOKINĮ
Čia grįžtame prie mokyklos.
Mokytojas gali perduoti mokiniui informaciją.
Tačiau jis gali padaryti ir daugiau.
Jis gali išmokyti mokinį:
„Kai nesupranti – nepasiduok. Išsiaiškink, kas trukdo tau suprasti.“
Tai viena svarbiausių pamokų, kurią mokinys gali išsinešti iš mokyklos.
Nes gyvenime neįmanoma iš anksto išmokti visų atsakymų.
Tačiau galima išmokti kaip ieškoti atsakymų.
VADOVAS, KURIS MOKA MOKYTIS, KURIA BESIMOKANČIĄ ORGANIZACIJĄ
Tas pats principas galioja įmonėms ir organizacijoms.
Jeigu vadovas mano, kad jis jau viską žino, organizacija gali pradėti kartoti senus sprendimus net tada, kai aplinka jau pasikeitė.
Tačiau jeigu vadovas klausia:
„Ką mes galime išmokti iš šios situacijos?“
organizacijoje atsiranda galimybė nuolat tobulėti.
Darbuotojas nebebijo pasakyti:
„Aš padariau klaidą.“
Jis gali pasakyti:
„Štai ką iš jos supratau ir štai ką kitą kartą darysiu kitaip.“
Tai jau yra mokymosi kultūra.
TODĖL MOKĖJIMAS MOKYTIS YRA DAUGIAU NEI VIENAS GEBĖJIMAS
Jis gali tapti kitų gebėjimų vystymosi pagrindu.
Galima tai įsivaizduoti taip:
MOKĖJIMAS MOKYTIS
↓
GEBĖJIMAS SUPRASTI
↓
GEBĖJIMAS MĄSTYTI
↓
GEBĖJIMAS SPRĘSTI PROBLEMAS
↓
GEBĖJIMAS BENDRADARBIAUTI
↓
GEBĖJIMAS KURTI GERESNIUS SANTYKIUS
↓
GEBĖJIMAS PRIIMTI GERESNIUS SPRENDIMUS
↓
ASMENINIS IR VISUOMENĖS AUGIMAS
Tai, žinoma, nėra mechaninė formulė. Žmogaus raidą lemia daugybė veiksnių. Tačiau kaip mąstymo schema ji padeda pamatyti, kodėl mokėjimas mokytis yra toks svarbus.
SĄMONINGUMAS – NE „ŽINOTI VISKĄ“
Galbūt čia galime prieiti prie labai svarbios išvados.
Sąmoningas žmogus nėra tas, kuris viską žino.
Sąmoningas žmogus gali būti tas, kuris geriau suvokia:
ką jis žino, ko nežino, ką jaučia, ką daro, kokias pasekmes sukelia jo veiksmai ir ko iš viso to gali išmokti.
Todėl mokėjimas mokytis gali būti vienas iš svarbių sąmoningumo augimo pagrindų.
Ne todėl, kad žmogus sukaupia vis daugiau informacijos.
O todėl, kad jis vis geriau geba mokytis iš pačios tikrovės.
NUO „AŠ VISKĄ ŽINAU“ PRIE „AŠ GALIU IŠMOKTI“
Galbūt tai ir yra vienas iš svarbiausių žmogaus augimo poslinkių:
„Aš jau žinau.“
pamažu tampa:
„Galbūt yra dar kažkas, ko aš nežinau.“
O tada:
„Noriu suprasti.“
Ir galiausiai:
„Dabar suprantu daugiau negu anksčiau.“
Tai yra augimas.
TODĖL TURĖTUME MOKYTI MOKYTIS NE TIK VAIKUS
Šio gebėjimo reikia:
mokiniui,
studentui,
mokytojui,
tėvui,
vadovui,
verslininkui,
specialistui,
valstybės tarnautojui,
ir kiekvienam žmogui.
Nes pasaulis nesustoja tą dieną, kai žmogus gauna diplomą.
Gyvenimas ir toliau jį moko.
Klausimas tik toks:
Ar žmogus moka iš jo mokytis?
GALBŪT TODĖL VIENA SVARBIAUSIŲ ŠVIETIMO UŽDUOČIŲ YRA NE „PRIPILDYTI“ ŽMOGŲ ŽINIŲ
O išmokyti juos:
MOKYTIS.
Nes žinios sensta.
Profesijos keičiasi.
Technologijos keičiasi.
Gyvenimo aplinkybės keičiasi.
Tačiau žmogus, kuris moka mokytis, gali keistis kartu su pasauliu.
Ir galbūt būtent todėl:
MOKĖJIMAS MOKYTIS – FUNDAMENTALUS LAIPTELIS Į ŽMOGAUS SĄMONINGUMO AUGIMĄ.
Nežinoti nėra problema.
Problema prasideda tada, kai žmogus nežino, kad nežino, ir nebe sugeba mokytis.
O tikrasis augimas prasideda tada, kai žmogus gali pasakyti:
„Aš dar nežinau.
Bet aš galiu išmokti.“
Šiame trumpame video yra video ištrauka iš knygos „Kelias į laimę”. Daugelis vadovų nežino, kas yra kompetetingumas, nes nežino kaip reikia mokytis. Apie tai ir kalbama šiame video.
